Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Audronės Morkūnienės, jei būtų nuspręsta pensinį amžių ilginti iki 65 metų, tai sutaupytų apie 10 mln. litų. Jeigu būtų įgyvendintas siūlymas, jog septynių dienų nedarbingumo laikotarpį apmokėtų darbdaviai, jis duotų apie 60 mln. litų. Didžiausio finansinio efekto leistų pasiekti pertvarkos motinystės-tėvystės išmokų srityje. Priklausomai nuo to, koks variantas bus pasirinktas, tikimasi, kad tai sutaupytų apie 200 mln. litų. Tuo tarpu kiek leistų sutaupyti kitos priemonės - neįvardinama.
Šiuos skaičius SADM atstovė įvardino per trečiadienį vykusį susitikimą su Lietuvos profsąjungų Moterų komitetu.
Kaip jau buvo skelbta, įgyvendinant „Sodros“ reformos pirmąjį etapą, iki 2012 metų numatyti septyni žingsniai: gerinant įmokų mokėtojų ir išmokų gavėjų santykį ir atsižvelgiant į ilgėjančią gyvenimo sulaukus pensinio amžiaus trukmę, laipsniškai didinti pensinį amžių iki 65 metų po pusę metų per metus, jį suvienodinant vyrams ir moterims; atsisakant privileginių pensijų, nebeplėsti jų gavėjų rato, panaikinti teisę šias pensijas gauti toms asmenų kategorijoms, kurioms jos dar nepradėtos mokėti, neskirti naujų I ir II laipsnio pensijų.
„Sodros“ reformos koncepcijoje nuo 2012 metų numatoma motinystės-tėvystės išmokų pasirinkimo galimybė: moterims, nusprendusioms vienerius metus išeiti atostogų, mokėti 100 proc. atlyginimo, arba jeigu motinystės atostogų būtų einama dvejiems metams - 60 proc. mokėti pirmaisiais metais, o antraisiais - 40 proc., neviršijant nustatytų „lubų“. Motinystės išmokoms siūloma ir alternatyva - šių išmokų bazę susieti su 12 mėnesių laikotarpiu iki nėštumo.
Siūloma nagrinėti galimybę, kad darbuotojui susirgus kompensaciją už pirmąsias septynias ligos dienas mokėtų darbdavys, o nuo aštuntosios ši prievolė atitektų „Sodrai“. Šiuo metu darbuotojui susirgus darbdavys turi mokėti už dvi pirmąsias ligos dienas, o vėliau dalį atlyginimo kompensuoja „Sodra“. Ji nuo trečiosios dienos moka 40 proc. atlyginimo, o nuo aštuntosios - 80 procentų.
„Sodros“ reformos koncepcijoje numatyta draudimą nuo nelaimingų atsitikimų darbe perduoti privačioms draudimo bendrovėms, socialinio draudimo įmokų surinkimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Siūloma asmenims, kurie turi specialiuosius poreikius, ne mokėti kompensaciją, o suteikti paslaugą. Be to, iki 2012 metų individualiosioms įmonėms, kurios pagal dabartinę tvarką turi mokėti socialinio draudimo įmoką, nepriklausomai, ar veikla pelninga, ar ne, draudimą būtų leidžiama mokėti savanoriškai.
„Sodros“ reformos antrojo etapo priemonėse kaip alternatyva, kad antrosios pakopos pensijų kaupimo sistema turėtų būtu privaloma visiems tik pradėjus dirbti, numatyta darbuotojams ir toliau leisti patiems savanoriškai pasirinkti, ar dalyvauti privačioje pensijų kaupimo sistemoje.