Likusieji 7 proc. respondentų atsakė nežinantys, ar lyčių
nelygybė Lietuvoje paplitusi.
Tuo metu dauguma Europos Sąjungos (ES) gyventojų (62 proc.)
teigė manantys, jog lyčių nelygybė jų šalyse - dažna. Reta ją
laiko apie trečdalis - 34 proc. apklaustųjų, o 4 proc. atsakymo į
šį klausimą teigė nežinantys, rodo Eurobarometro tyrimas apie
lyčių lygybę.
Nors paplitusia lyčių nelygybę laiko daugiau nei pusė Lietuvos
moterų (54 proc.), šį reiškinį dažnu sakė pripažįstantys
gerokai mažiau vyrų (34 proc.). ES ją paplitusia pavadino 68 proc.
moterų ir 57 proc. vyrų.
Lietuvos, kaip ir visos ES gyventojai, lyčių nelygybės
sritimis, kuriose pirmiausia reikėtų imtis veiksmų, laiko smurtą
prieš moteris (per 60 proc. abiem atvejais) ir atotrūkį tarp vyrų
ir moterų darbo užmokesčio (Lietuvoje - 50 proc., ES - 47 proc.).
Labiau išsiskyrė nuomonės dėl moterų teisių pažeidimų
besivystančiose šalyse ir nelygaus vyrų ir moterų pasidalijimo
namų ūkio darbais. Daugiau Lietuvos gyventojų mano, kad pirmiausia
reikėtų imtis problemos besivystančiose šalyse (42 proc.), o
daugiau ES gyventojų - nelygaus namų ūkio darbų pasiskirstymo (29
procentai).
Seksistinių stereotipų, tai yra, posakių ar „klišių“,
prisegamų abiem lytims, atveju Lietuvos ir ES gyventojai sutinka, kad
dažniausiai jie pasitaiko darbiniame gyvenime, tiesa, taip manančių
lietuvių mažiau nei bendrai europiečių (atitinkamai 40 proc. ir 54
proc.).
Lietuvių nuomone, jie taip pat labiausiai paplitę naujienų
žiniasklaidoje (26 proc.), reklamoje (22 proc.) bei mokyklų
programose (16 proc.). ES gyventojų nuomonė panaši - anot jų,
stereotipai dažniau sutinkami reklamoje (34 proc.), naujienų
žiniasklaidoje (25 proc.) ir politikoje (24 proc.).
Lietuvos ir ES gyventojai mano, kad veiksmų prieš moterų
patiriamą smurtą reikėtų imtis labai skubiai (nors taip manančių
lietuvių vėl mažiau - atitinkamai 58 proc. ir 64 proc.), mažiau
nei trečdalis abiem atvejais atsakė, jog veiksmai prieš smurtą
turėtų būti „gana skubūs“, mažiau nei 10 proc. - „nelabai skubūs
ir neskubūs“.
Nuomonės taip pat sutapo dėl to, ar skubiai reikėtų imtis
veiksmų sumažinti moterų, ypač pagyvenusių ir vienišų, skurdo
grėsmę. Pusė Lietuvos (50 proc.) ir kiek daugiau ES (57 proc.)
gyventojų mano, kad šie veiksmai turėtų būti „labai skubūs“,
apie trečdalis abiem atvejais - kad „gana skubūs“, mažiau nei 10
proc. - jog „nelabai skubūs ir neskubūs“.
Lietuvoje pernai rugsėjo 12-27 dienomis tiesioginio interviu
metodu buvo apklausti 1026 respondentai. Europos Sąjungoje iš viso
tyrime dalyvavo 26 tūkst. 663 gyventojai.