Kai užeinu į prekybos centrą, ima skaudėti širdį dėl daniškų kiaulių, kurias kartą mačiau televizijos laidoje. Stovi vargšės tokiuose mažuose gardukuose, kuriuose neįmanoma apsisukti. Per vieną galą ėda, per kitą galą daro, patys žinot, ką. Pumpuoja jas visokiausiais hormonais, kad užaugtų per keturis mėnesius – natūraliai kiaulė užauga tik per dešimt. Kai jas ištinka mirtis skerdykloje, geriausią jų kūno dalį balzamuoja įvairiuose cheminiuose tirpaluose ir gamina mėnesių mėnesius negendančių dešrų mumijas. Tai, kas liko, permala į šlapią dešrą ar kepenų paštetą. Įmaišo fantastiškojo skonio stipriklio E621 ir visi čepsi – kaip skanu!
– Jūs žinote, kaip ta dešra gaminama?
– Nežinau ir nenoriu žinot.
– Nenorite žinoti, kad jus nuodija?
– Viskas nuodija. Ir alkoholis, ir cigaretės, ir stresas. Gyvenime viskas kenkia.
– Bet... Mes juk galėtume gyventi kitaip. Jei nepirktume tokio maisto...
– Bet ką tada valgyt?
– Galima valgyti ne mėsą. Pupeles, lęšius, riešutus, košes, daržoves.
– Aš nepavalgau be mėsos. Mano tėvai valgė mėsą, mano seneliai valgė mėsą, mano proseneliai valgė mėsą... Čia ne kokia Indija, čia – Lietuva.
– Jūs pagalvokite apie gyvulius, kurie yra kankinami ir žudomi.
– Toks gyvenimas. Gyvulys tam ir sukurtas, kad žmogus jį valgytų. Geriau vaikais pasirūpinkim, kuriuos pedofilai tvirkina, o ne gyvuliais.
Daugmaž taip įsivaizduoju pokalbį mėsos skyriuje tarp liaunutės vaikiško veido vegetarės ir pilvoto kostiumuoto vyriškio. Daugmaž toks pokalbis vyksta ir mano sieloje. Niekaip neapsisprendžiu, kas aš – vegetarė ar mėsėdė. Dažniausiai nusprendžiu, kad esu šiaip pamišėlė, ir tiek.
„Tai ką tu savo vyrui ruoši pietums, jei nevalgysi mėsos? Nė vienas normalus vyras vegetariškai neišgyventų“, – aiškina mano mėsėdiškoji pusė. „O mano vyras bus vegetaras ir mes kartu užsiimsime tantrine joga, – atkerta vegetariškoji pusė. – Be to, yra labai skanių vegetariškų patiekalų“. Vartant kavinės meniu, kur tegalima užsisakyti pašildytų šaldytų daržovių, mėsėdė pergalingai konstatuoja: „Matai, nėra ką valgyti. Visi žmonės valgo mėsą“. Užsisakau vištienos kepsnį, o vegetarė manyje klykia: „Nenorėjai būti tarp kitų balta varna, dabar esi kaip hiena, dykumoje draskanti lavonieną“.
Kartą ėjau gatve ir sutikau jauną vaikiną. Jis plačiai šypsojosi ir turėjo nestorą knygelę apie krišnaitų vegetariškus valgius. Pasižiūrėjau nuotraukas – atrodė skaniai. Pavarčiusi knygelę sužinojau – verdant būtinai reikia tris kartus pakartoti „Hare Krišna, Hare Krišna, Krišna Krišna, Hare Hare, Hare Rama, Hare Rama, Rama Rama, Hare Hare“. Pabandžiau, virdama burokėlių sriubą. Ir jums rekomenduoju – labai gerai ramina nervus.
Kai eisiu į pasimatymą su vyru mėsėdžiu, taip pat kartosiu „Hare Krišna“ mantrą, kad nusiraminčiau ir negalvočiau apie tas kiaules. Neseniai mane ėmė kankinti mintis – o jei vyrai yra kiaulės dėl to, kad valgo kiaulieną? Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad sušlamštęs lietuvišką karbonadą su bulvėmis vyras dažniausiai drimba prie televizoriaus, žiūri R.Grinevičiūtės laidą ir keikia Lietuvos pedofilų klaną.
– Sakai, tu už Kedį? Bet jis juk dingo kažkur su savo violetiniu bliuzonu, koks jis čia didvyris. Kiaulė tas tavo Kedys.
– Pats tu kiaulė. Tavo dukrai Ūsas ką nors kištų, taip nešnekėtum. Kiekvienas tėvas taip savo dukrą gintų.
– Bet tai iš kur žinai, kad tą mergaitę tvirkino?
– Taigi durniui aišku, kad toks vaikas nemeluos apie sysalus.
– O man neaišku, gal ir meluoja. Vaikai visko prigalvoja. Palaukim, kol teisininkai ištirs.
– Nu tu visai debilas. Ką ten tie kiaulės pedofilai ištirs? Aiškiai viską užglaistys. Gerai, kad dar žmonės nerimsta, protestuoja, jiems bent nervus pagadina. Ir nekalbėk nesąmonių, nes savom rankom pasmaugsiu.
Daugmaž tokį pokalbį įsivaizduoju vykstant tarp pedofilo ir kedofilo. Gaila, kad negaliu įsivaizduoti teisingai. Nežiūriu televizoriaus ir nežinau svarbiausių kedofilų argumentų. Tiesą sakant, nelabai man ir įdomu sukti galvą apie nežinia kur pradingusį D.Kedį ir nežinia ką prikalbėjusią jo dukrą. Man atrodo, kad vaikams didesnį pavojų kelia ne pedofilai, bet mėsos gamintojai.
Kol kiti žiūri laidas apie pedofilus, aš studijuoju „Krekenavos agrofirmos“ dešros „Vaikams“ sudėtį. Ji yra aukščiausios rūšies ir netgi su kalciu! Joje yra E250, E450, E451, E 516, E621, E627, E631, E407a, E262, E331, druskos, gliukozės, guaro dervos, karmino, natrio askorbato, natrio eritorbato. Puikus patiekalas jūsų ir jūsų vaikų stalui! O štai „Nematekas“, rūpindamasis savo vartotojų sveikata, rinkai pasiūlė patobulintą
virtą „Mažylių“ dešrą, kurioje nėra maisto priedo – aromato ir skonio stipriklio
mononatrio glutamato, žymimo E621! Tai, kad dešra „be E621“ jie užrašė matomoje pakuotės vietoje. Tačiau tik labai smulkiu šriftu sudėtyje įrašytas pentanatrio trifosfato E451 – nuo šios medžiagos vaikas gali tapti hiperaktyvus ir sutrikti jo medžiagų apykaita.
Kartą ėjau gatve ir pamačiau benamį šunį. Perkarusį ir sušlapusį, panašų į J.Biliūno apsakymo katytę. Jis pribėgo prie manęs, apuostė ir pavizgino uodegą. Užėjau į parduotuvę ir nupirkau jam „Optima Linija“ dešros. O jis tik pauostė, lyžtelėjo ir nubėgo tolyn, nė neatsigręždamas.
Mieli lietuviai, geriau susirūpinkite savo ir savo vaikų maistu, o ne bauginkitės kalbomis apie pedofilus!