Tai padaryti šias asociacijas paskatino tai, kad Seimo patvirtintoje penkioliktosios Vyriausybės veiklos programoje (525 punkte) yra nedviprasmiškai įsipareigojama keisti Medžioklės įstatymo nuostatas, atsižvelgiant į privačių valdų savininkų ir naudotojų teises.
Nesulaukdamas, kada Vyriausybė imsis šio darbo, Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) pirmininkas Algis Gaižutis parašė raštą LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetui. Šis raštas pavadintas „Dėl Medžioklės įstatymo pakeitimo, užtikrinant privačių žemės ir miškų savininkų bei naudotojų teises.
Privatininkų - daugiau nei milijonas, o medžiotojų?
Šalyje yra daugiau nei 242 tūkst. miškų savininkų ir apie 800 tūkst. žemių savininkų, kurie negali įgyvendinti savo nuosavybės teisių.
Privačių medžioklės plotų savininkų asociacijos (PMPSA) pirmininkas Rimvydas Antanas Valiulis teigia, kad jau nuo 2002 m. yra teikiami siūlymai parengti naują Medžioklės įstatymą – ES valstybių pavyzdžiu įteisinti konstitucinės piliečių nuosavybės teisės prioritetą prieš išvestinę medžioklės teisę. Pakartotinai siūloma parengti naują Medžioklės įstatymo redakciją, kurioje būtų įgyvendintos Konstitucinio Teismo 2005 m. nutarimo nuostatos. Primenama, kad dar 2005 07 08 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo rašte Seimo valdybai pateikė išvadas, kaip reikėtų įgyvendinti Konstitucinio Teismo nutarimą – parengti naują Medžioklės įstatymą.
Dėl tokios pasenusios tvarkos kenčia ir pati valstybė.
Štai pastaraisiais mėnesiais draudimo bendrovės prisiteisė iš valstybės nemažas sumas pinigų laukinių žvėrių sukeltų avarijų padariniams likviduoti. Mat žvėrys nuo 2002 m. Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Medžioklės įstatyme paskelbti valstybės nuosavybe, ko nėra jokioje kitoje ES šalyje. Todėl R. A. Valiulio vadovaujama asociacija dar kartą primygtinai primena būtinybę pakeisti minėtų įstatymų nuostatas ir straipsnius dėl laukinių žvėrių valstybinės nuosavybės. Laisvėje gyvenančiai (nesumedžiotai) laukinei gyvūnijai reikėtų taikyti res nullius principą, pagal kurį tokia gyvūnija negali priklausyti jokiam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tokia gyvūnijos nuosavybės formuluotė galiojo iki 2002 m.
R. A.Valiulis prašo Seimo parengti visiškai naują Medžioklės Lietuvos Respublikoje įstatymą. Pasak jo, Medžioklės įstatyme turi būti įteisinta vienoda ir aiški medžioklės plotų formavimo tvarka tiek privačioje žemėje (miške), tiek valstybinio pavaldumo žemėje (miške) žemės (ir miško) nuomos medžioklei sutarčių su žemės savininkais ar valdytojais pagrindu. Tik tokiu būdu, pasak jo, pavyks išvengti korupcijos sudarant ar skiriant plotus medžioklei.
Teisė medžioti - pirmiausia žemės savininkams
Reikia įteisinti nuostatą, kad žemės nuosavybės teisė – pirminė, konstitucinė, todėl medžioklės teisę pirmiausia turi turėti žemės savininkas. Taip pat pageidaujama įteisinti nuostatą, kad medžiojimo savo nuosavybėje teisę (žemėje ar miške) savininkas gali perleisti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui pagal sudaromą žemės nuomos medžioklei sutartį.
Vykdant Konstitucinio Teismo 2005 05 29 nutarimą, prašoma numatyti realias kompensacijas savo medžioklės plotus pagal tą įstatymą praradusiems individualių medžioklės plotų savininkams ir žemes medžioklei jiems išnuomojusiems žemės ir miškų savininkams. Kompensacija privalo būti apskaičiuota už 2002–2010 metų laikotarpį (kol bus priimtas naujas Medžioklės įstatymas) ir apimti savininkų patirtas išlaidas individualių vienetų registracijai, išlaidas žemės plotų medžioklės nuomai, išlaidas medžioklės įrengimų, statinių, biotechninių priemonių gamybai ar įsigijimui. Į kompensaciją turėtų būti įskaičiuota ir negauta nauda, patirta praradus medžioklės nuosavoje žemėje teisę (t. y. teisėtų lūkesčių atlyginimo principas, vykdant Konstitucinio Teismo nutarimą).
Medžioklės įstatymo svarstymas yra įtrauktas į Seimo pavasario sesijos, kuri prasidės kovo 11–ąją, darbotvarkę.
Medžiotojai pasipiktinę...
Šilutės r. Švėkšnos medžiotojų klubas yra pats mažiausias šalyje – vos 10 medžiotojų ir tik 1040 ha medžioklės ploto. Jeigu priėmus naująjį Medžioklės įstatymą privačių žemių savininkai uždraustų tam klubui medžioti jų privačiuose plotuose, likusiuose sklypeliuose nebeturėtų ką veikti medžiotojų klubas. Juolab kad ir dabar sąlygas medžioti šis klubas turi labai prastas – medžioklės plotą sudaro ne miškai, o tik 240 ha krūmų, kita teritorija – pievos.
Šio medžiotojų klubo valdybos narys Arūnas Kurlianskas „ŪP“ sakė, kad valdiškos žemės, kur jie medžioja, yra nedaug – didesnę dalį sudaro apleisti privačių asmenų krūmynai.
„Jeigu taip atsitiks, tada bus absurdų absurdas. Iš viso nebeliks žvėrių, nes kiekvienas savininkas norės tą žvėrį nusišauti ir jis visai negalvos apie jų saugojimą ir t. t. Jam bus visiškai nesvarbu, visa fauna bus išnaikinta. Nebent dalis ūkininkų būtų sąžiningi medžiotojai ir tuos žvėris šertų, augintų. Bet jeigu išardys medžioklės plotų vienetus, kaip jie dabar planuoja, tas prie gero neprives – sumažės kanopinių žvėrių – šernų, stirnų, elnių, nes ūkininkai laukinius žvėris laiko kenkėjais“, – teigė A. Kurlianskas.
Jis sakė neįsivaizduojąs, kaip, pakeitus Medžioklės įstatymą, vyktų medžioklės. Pasak A. Kurliansko, tada vyktų susišaudymai tarp medžiotojų – sumanys koks nors Petras atsisėsti ant savo žemės ribos, o medžiotojai stos prie savo plotų ribos, ir aidės šūviai...
„Tai beveik tas pats, kaip amerikiečiai įsiveržė į Iraką daryti tvarką ir padarė tokį jovalą, kad dabar ten žmonės kiekvieną dieną žūva. Taip ir čia – atsiras nesantaika, pykčiai, žemaičiai sakys: „Čia muna, mun riak ir viskas.“
Ką apie būsimąjį Medžioklės įstatymą, aišku, jeigu jis bus priimtas, mano privačių žemių savininkai? Šėrių kaimo ūkininkas Zigmas Stonys, kuris, beje, yra ir Juknaičių medžiotojų klubo „Berštai“ narys, teigė, kad tada ūkininkams būtų geriau.
„Kad tik dabar neatsitiktų taip, kaip buvo atkūrus Lietuvos nepriklausomybę – leido kiekvienam norinčiajam įsigyti šautuvą savigynai ir prasidėjo... „savigyna“ nuo žvėrių. Tokie ginkluoti žmonės išnaikino labai daug žvėrių. Štai ir paskutinis įvykis Kintuose, kur brakonieriai nušovė dvi danieles“, – baiminosi ūkininkas ir medžiotojas Z. Stonys.