Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje diskutuota apie
antradienį Seime organizuojamą konferenciją, kurioje ketinama
pristatyti popiežiaus Benedikto XVI encikliką „Caritas in
Veritate“ (Meilė tiesoje) bei aptarti Katalikų bažnyčios siūlomus
kelius iš visuotinės finansinės ir socialinės krizės.
„Popiežius siūlo požiūrį į tikrovę, kuri yra ekonominio,
politinio ir moralinio pagrindo. (...) Pasirodo, nuo šito žvilgsnio
į žmogų ir atsakymo, kas yra žmogus, priklauso, kaip mes
sukonstruojame ekonomikos ir politikos sistemą. Faktiškai,
pavyzdžiui, socializmas buvo neteisingas atsakymas į klausimą, kas
yra žmogus. Ir tokiu būdu neteisingai suformuota socialinė aplinka
žmogų ne išlaisvino, kaip buvo tikėtasi, o pavergė, nuskurdino,
ir pasikėsino į prigimtį“, - spaudos konferencijoje tvirtino
K.Kėvalas.
Vertindamas dabartinės Lietuvos valdžios vykdomos politikos
atitikimą prigimtiniams žmogaus tikslams, K.Kėvalas teigė, kad
pastangos matomos, tačiau dėl priemonių egzistuoja nuolatinė
diskusija.
„Ką aš matau iš tikro, tai valdžios pastangas atitikti. Iš
tikrųjų, mano manymu, bendra linija yra pastangos į bendrąjį
gėrį. Noras iškelti tokias vertybes kaip šeima, bendruomenė. Bet
niuansai - čia yra didelės diskusijos, kaip mes tai įgyvendinam“, -
sakė K.Kėvalas.
Pasak jo, šalia siūlomo naujo požiūrio į žmogų
konferencijoje taip pat ketinama aptarti enciklikos pasiūlymą
ekonomikoje remtis „neatlygintinumo principu“.
„Įdomus dalykas, kad popiežius įveda naują principą, apie
kurį mes rytoj šnekėsime. Šis principas vadinasi neatlygintinumo
principas“, - teigė VDU Katalikų teologijos fakulteto vicedekanas.
Anot K.Kėvalo, ekonomikoje vadovaujantis tik „šalta verslo
logika ir išskaičiavimu“, joje ima stigti „žmogiškojo faktoriaus“.
„Dalykai, kurie kyla iš žmogaus prigimties - kūrybiškumas,
verslumas, iniciatyva, pasirengimas aukotis, yra neapskaičiuojami
matematiškai. Jei ekonomika į savo kontekstą įtraukia žmogiškojo
faktoriaus dimensiją, (...) ir jei įmonė į savo žmones žiūri
kaip į asmenis, ne tik kaip instrumentus, ji gali nepaprastai daug
laimėti, nes įdarbina žmogų su visa jo sugebėjimų ir galimybių
skale“, - tvirtino dvasininkas.
Pasak konferencijų organizatorių pranešimo, enciklikoje
ypatingas dėmesys skiriamas etikos vietai versle ir ekonomikoje.
Spaudos konferencijoje dalyvavusio Lietuvos vyskupų konferencijos
generalinio sekretoriaus Gintaro Grušo teigimu, dėmesys ekonomikai
ir politinei santvarkai nėra naujas Bažnyčioje.
Pasak K.Kėvalo, XIX amžiuje popiežiaus Leono XII enciklika
„Rerum Novarum“ žymi socialinio Bažnyčios mokymo pradžią. Tuo
metu 1991-aisias popiežiaus Jono Pauliaus II paskelbtoje
enciklikoje „Centesimus annus“ popiežius siūlo rekonstruoti
visuomenę atsižvelgiant į moralinį, ekonominį ir politinį
lygmenis.
„Caritas in Veritate panašiu stiliumi pristato pasiūlymus.
Konferencija yra naujo požiūrio į žmogų, ekonomiką ir politiką
pristatymas iš Bažnyčios socialinio mokymo perspektyvos“, - teigė
K.Kėvalas.
Tačiau antradienį Seime organizuojamoje konferencijoje „greiti
techniniai sprendimai“ pristatomi nebus.
„Grįšime į tuos esminius tarpasmeninius santykius. Nėra tų
techninių greitų sprendimų, manau, nerasime, ir jie nėra čia
pristatomi“, - kalbėjo G.Grušas.
Antradienį Seimo Konferencijų salėje rengiama konferencija
„Laisvė ir atsakomybė: ekonomikos ir politikos pagrindai „Caritas in
veritate“ šviesoje“, kurioje bus kalbama apie popiežiaus Benedikto
XVI encikliką „Caritas in Veritate“, pratęsiančią Bažnyčios
socialinį mokymą apie visapusišką žmogaus vystymąsi.
Konferenciją organizuoja Lietuvos Vyskupų Konferencija,
Teisingumo ir taikos (Iustitia et Pax) komitetas, Seimas bei Seimo
Socialinių reikalų ir darbo komitetas.