„Įsivaizduokite, kas atsitiks, o atsitiks, atsiprašau,
Kėdainiai. Kada visos savivaldybės galios centras pateks į vienas
rankas“, - tvirtino politikas, dalyvavęs diskusijoje apie
savivaldybių tarybų rinkimų sistemos keitimą, naują savivaldos
modelį ir tiesioginius merų rinkimus.
Anot jo, pirmieji tiesioginiai mero rinkimai „dar kvepės
demokratija“, per antrus, trečius ir visus kitus tiesioginius merų
rinkimus esą „apie demokratiją galime nebešnekėti“.
„Kodėl? Todėl, kad lems pinigai. O jie vietos lygiu bus
koncentruoti vienoje grupuotėje“, - tvirtino A.Rudys ir pabrėžė
kalbąs iš patirties, su kuria susidūrė Vilniaus miesto
savivaldybėje.
Anot politiko, dabartinėje savivaldos rinkimų sistemoje yra per
mažas viešojo intereso atstovavimas, tačiau jį pakeitus taip, kaip
dabar siūlo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
(VVSRK), t.y. kad tiesiogiai renkami merai būtų vykdomosios
valdžios atstovai, kiltų grėsmė savivaldybėms virsti
karalystėmis.
„Dabar savivaldybėje visko yra, o jeigu ateityje padarysi, kad
meras bus vienvaldis karaliukas, mažesnės savivaldybės pasidarys
vieno karaliuko giminės, draugų ir artimųjų sankaupa“, - tvirtino
socialdemokratas.
Jo teigimu, toks meras sau pajungs ir savivaldybės tarybos
narius.
„Per savo ketvirtą kadenciją matau labai paprastus žingsnius.
Kada meras renkamas pirmame tarybos posėdyje, dažnai vieno-dviejų
balsų skirtumu persveria, kas galiausiai taps meras. Praeina trys
keturi mėnesiai, ir mero dauguma pasidaro keturi-penki balsai. O
kodėl? O todėl kad vieną kartą paėmęs valdžią jis randa būdų
net ir savo oficialius oponentus patraukti į savo interesų pusę“, -
teigė A.Rudys.
Jis sakė tokią situaciją jau matęs Vilniaus miesto
savivaldybės taryboje.
„Viena ponia Larisa vieną trečiadienį tarybos posėdyje
projektą dėl prie Kuro aparatūros gamyklos esančio 62 hektaro
ploto perėmimo „Rubicon group“ į šuns dienas išdėjo. Po trijų
savaičių tarybos posėdyje tokius ditirambus tam projektui giedojo,
kad nieko nesupratau, - Seime pasakojo A.Rudys. - Paskui paaiškėjo,
kad meras sugebėjo Rusų sąjungai per tas tris savaites paskirti
patalpas, ko ji siekė daug metų“.
„Vykdomosios valdžios bet kokioje situacijoje galimybės
papirkinėti tarybos narius tampa begalinis“, - pabrėžė politikas.
Jis taip pat teigė, kad tapęs vykdomosios valdžios atstovu
meras įgis galimybę monopolizuoti vietos komunalinį ūkį, dalį
socialinės sferos.
A.Rudžio manymu, labiausiai tinkamas rinkimų modelis savivaldai
- mažoritarinė rinkimų sistema, kai teritorija suskirstoma į
rinkimų apygardas, kuriose rinkėjai tiesiogiai renka vieną atstovą
iš kelių kandidatų.
Visuomenės atstovas teisininkas Liudvikas Ragauskis,
Konstituciniame Teisme apgynęs nepartinių asmenų teisę kelti savo
kandidatus į savivaldybių tarybas, išvis stebėjosi, kas suteikė
teisę partijoms kelti savo kandidatus.
„Niekur Konstitucijoje nerandu nei tiesioginės, nei išvestinės
normos, iš kur atsiranda rinkimų teisė pas juridinius subjektus -
partijas. Kaip atsiranda teisnumas pas juos, o mes, gyventojai,
netenkame. Mes tampame kaip butaforiniai“, - stebėjosi kalbėtojas.
Jis teigė, kad argumentai, jog tiesioginiai merų rinkimai ir
nepartinių kandidatų kėlimas susilpnins partijas, jam neaktualios.
„Dabartiniai pasisakymai, kad tai silpnina partijas - dėl manęs
jūs išnykite, partijos. Realiai čia mūsų, gyventojų, rinkimų
teisė kelti kandidatus“, - kalbėjo jis.
L.Ragauskis teigė esąs už mišrią rinkimų sistemą.
Tuo metu politologė Ainė Ramonaitė tvirtino, kad tiesioginiai
merų rinkimai susilpnins partijas ir tai turės neigiamos įtakos
visai politinei sistemai. Anot jos, „kelias į normalią demokratiją“
yra kitoks - partijų stiprinimas.
„Tiesiogiai renkami merai, net jei būna partiniai, jie
atsitraukia nuo partijos. Kaip partijos susitvarkys, kai jų lyderiai,
tapę merais, atsitrauks nuo partijos“, - galimus tiesioginių merų
rinkimų pavojus vardijo politologė.
Ji pareiškė, kad kurdami naujus modelius „užsisukame į labai
pavojingą žaidimą“.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų meras
Ričardas Malinauskas, kurortui vadovaujantis jau ne vieną
kadenciją, pabrėžė, kad klaidinga manyti, jog atėję nepartiniai
žmonės ar kuriame nors kaime, miestelyje tiesiogiai išrinkti
žmonės per naktį padarys revoliuciją.
„Prieš dešimt metų, kai mane išrinko, irgi maniau, kad
revoliuciją per vieną naktį padarysiu. Praktikoje šiek tiek kitaip
dėliojasi“, - sakė jis.
Anot jo, kaip tik kyla grėsmė, kad išrinkti konkrečių
vietovių atstovai kiekvienas „pradės antklodę tempti į savo
pusę“, o pinigų nuo to juk daugiau neatsiras.
„Nesutinku, kad meras yra kažkoks karaliukas, kad mes nutolę nuo
žmonių. Juk tą meras kažkas ne iš kosmoso atsiunčia. Jį renka
tos pačios partijos, tai nėra iš kažkur atsiųstas agentas“, -
kalbėjo R.Malinauskas.
Didžiausios Seimo frakcijos - Tėvynės sąjungos-Lietuvos
krikščionių demokratų - seniūnas Jurgis Razma mažoritarinėje
vietos savivaldos rinkimų sistemoje įžvelgė dar vieną pavojų:
„Šalčininkuose net dėl kvapo nebeliktų kitos partijos atstovo.
Nemanau, kad tai būtų sveika demokratija“.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas yra parengęs
keturis galimus savivaldybių tarybų rinkimų modelius.
Pagal pirmąjį vietos politikai būtų renkami panašiai kaip
dabar - pagal sąrašus, tik kandidatų sąrašus be partijų galėtų
kelti ir nepartiniai piliečiai.
Kitas modelis - proporcinis-teritorinis, kai savivaldybės
teritorija būtų suskirstyta į keletą daugiamandačių rinkimų
apygardų ir kiekvienoje būtų renkama po vienodą skaičių tarybos
narių.
Trečias modelis - mišri rinkimų sistema. Dalis savivaldybių
tarybos narių renkama pagal sąrašus, dalis - balsuojant tiesiogiai
už asmenį.
Ketvirtas variantas - perkeliamo balso rinkimų modelis, kai iš
įvairių kandidatų sąrašų galima išsirinkti keletą kandidatų
ir jiems atiduoti savo balsą.
Vieną iš šių modelių turės pasirinkti Seimas. Pagal
Konstitucinio Teismo nutarimą nepartinių kandidatų sąrašams turi
būti sudaryti teisė dalyvauti kitų metų pradžioje vyksiančiuose
savivaldos rinkimuose.
Be to, dalis politikų, tarp jų ir prezidentė Dalia
Grybauskaitė, siekia, kad tuo metu vyktų ir tiesioginiai merų
rinkimai.