Sveikatos apsaugos viceministrė antradienį dviejų Seimo
komitetų posėdyje sakė, kad tokį sprendimą jau priėmė pirmosios
instancijos teismas, tokį žingsnį žengti ragina ir Nacionalinės
aprūpinimu krauju sistemos auditą atlikusios Valstybės kontrolės
auditoriai.
„Rekomendavome nustatyti 2006-2008 metais PSDF lėšomis
apmokėtos plazmos išlaidas, kuri buvo parduota ar jos perdirbimo
tarpiniai produktai buvo parduoti. Taigi tos lėšos, kurios buvo
panaudotos plazmos paruošimui, būtų įvertintos ir grąžintos į
PSDF“, - teigė Seime Nacionalinė aprūpinimu krauju sistemos auditą
pristačiusi Valstybės kontrolės Pirmojo audito departamento
vyresnioji valstybinė auditorė Rasa Baušienė.
Pasak bendrame Audito ir Sveikatos reikalų komitete dalyvavusios
sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpienės, Valstybinė
ligonių kasa (VLK) jau yra paskaičiavusi, kad Kauno kraujo
donorystės centras į PSDF biudžetą turėtų grąžinti 660 tūkst.
litų.
„Ligonių kasa yra nustačiusi, kad Kraujo donorystės centras
Kaune turėtų sugrąžinti 660 tūkst. litų į PSDF. Ir VLK
kreipėsi į teismą, pirmos instancijos teismą jau yra laimėjusi“,
- kalbėjo viceministrė.
Tačiau, pasak J.Kumpienės, dar nesibaigė terminas, kai šis
teismo sprendimas gali būti apskųstas.
Pasak audito išvadas pristačiusios R.Baušienės, Kauno kraujo
donorystės paslaugas teikianti įmonė vykdė kraujo plazmos ir jos
perdirbimo produktų pardavimą. Kraujo plazmą 2006-2008 metais
pardavinėjo ir Nacionalinis kraujo centras.
„2007-2008 metais kraujo donorystės įstaigos, pardavusios
plazmą ar jos perdirbimo tarpinius produktus, uždirbo pajamų,
kurių panaudojimas nereglamentuotas ir nekontroliuojamas. Auditorių
nuomone, kraujo donorystės įstaigos, pardavusios šviežiai
šaldytą plazmą ir / ar jos perdirbimo tarpinius produktus, PSDF
biudžeto lėšas, panaudotas jos ruošimo sąnaudoms ir išdavimui
apmokėti, turėtų grąžinti į PSDF biudžetą, nors teisės
aktuose nenumatyta“, - rašoma auditorių pateiktose išvadose.
Nacionalinė aprūpinimu krauju sistemos auditą atlikusi
Valstybės kontrolė Seimo komitetų posėdyje taip pat išsakė
priekaištus lėšų administravimui, kraujo plazmos išvežimo iš
šalies kontrolei bei teisiniam reglamentavimui.
Auditorių ataskaitą išklausę Seimo Audito ir Sveikatos
reikalų komitetai sprendimą dėl pritarimo nusprendė atidėti iki
kito posėdžio.
„Plazmos išvežimo iš šalies reglamentavimas nepakankamas, nes
nenustatyta, kokie, kiek ir kada kraujo preparatai turi būti
parvežti (grąžinti) į Lietuvą. Tai sudarė prielaidas plazmos
perdirbimą vykdyti nerezultatyviai ir neefektyviai“, - rašoma
pateiktose audito išvadose.
Anot R.Baušienės, 2006-2008 metais iš Lietuvos išvežtos 42
tonos, arba du trečdaliai gydymui nepanaudotos šalies šviežiai
šaldytos plazmos. Vis dėlto užsienyje iš jos pagamintų kraujo
preparatų kiekis audituojamu laikotarpiu neatitiko jų poreikio
Lietuvoje.
„Audituojamu laikotarpiu iš Lietuvos buvo išvežta 42 tūkst.
litrų gydymui nesunaudotos plazmos“, - kalbėjo R.Baušienė.
2006 metais iš šalies išvežta 39,1 proc. visos plazmos, 2007
metais - 39,6 proc., 2008-aisiais - 56,6 proc. Audito išvadose
teigiama, kad vertindami jos išvežimo ir perdirbimo organizavimą
2006 - 2008 metais, auditoriai nustatė, kad kai kurių parvežtų
kraujo preparatų (pavyzdžiui, protrombino komplekso ir albumino)
kiekis gerokai viršijo gydymo įstaigose galimą suvartoti kiekį.
„Į šalį parvežto protrombino komplekso 35 proc. negalės būti
išduoti gydymui, nes pasibaigs tinkamumo vartoti laikas“, - rašoma
auditorių išvadose.
R.Baušienės teigimu, pagal Nacionalinio kraujo centro sutartį
su plazmos perdirbėju buvo numatyta, kad iš lietuviškos kraujo
plazmos bus gaminami kraujo preparatai, kurių kiekis ir pagaminimo
laikas turėjo būti derinamas susitarimais pagal poreikį.
Pasak R.Baušienės, prie neefektyvios Nacionalinės kraujo
sistemos veiklos audituojamu laikotarpiu taip pat prisidėjo ir
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), nepakankamai kontroliavusi
vykdytą plazmos išvežimą ir perdirbimą.
„Pagal galiojančią tvarką, kraujo donorystės įstaigos turėjo
kreiptis į SAM, gauti leidimus išvežti šviežiai šaldytą
plazmą. Pasigedome reglamentavimo, kokie produktai ir kiek jų
pagamintų iš šviežiai šaldytos plazmos turėtų būti grąžinti
į Lietuvą. Taip pat nebuvo reglamentuota šviežiai šaldytos
plazmos bei tarpinių produktų pardavimas - jų apskaita,
disponavimas gautomis lėšomis, grąžinimas į Privalomo sveikatos
draudimo fondo (PSDF) biudžetą ir kiti klausimai“, - vardijo
Valstybės kontrolės atstovė.
Pirmojo audito departamento vyresnioji valstybinė auditorė
teigė, jog auditoriai taip pat kėlė klausimą, ar apskritai
ekonomiška perdirbti Lietuvoje nesunaudotą šviežiai šaldytą
plazmą. Buvo nustatyta, kad kad kraujo preparatai, pagaminti iš
Lietuvoje surinktos plazmos, nebūtų pigesni už Valstybinės
ligonių kasos (VLK) įsigytus kitais būdais, todėl plazmos
perdirbimas nėra ekonomiškai pagrįstas.
„Perdirbant išvežamą plazmą kai kurių preparatų būtų
pagaminama daugiau, negu realus poreikis, o kai kurių nepakaktų,
todėl būtų ekonomiškai naudingiausia ir racionaliausia parduoti
gydymui nesunaudotą plazmą, o kraujo preparatus įsigyti pigesne,
negu gamybos sąnaudos, kaina“, - teigia auditoriai.
Audito išvadose siūloma SAM numatyti priemones, kurios gerintų
gydymo įstaigų aprūpinimą kraujo komponentais ir užtikrintų
optimalų PSDF lėšų naudojimą, nustatyti lėšų, kurias
donorystės įstaigos gauna už neužšaldytą plazmą ar jos
perdirbimo tarpinius produktus, apskaitos tvarką, reglamentuoti
gydymui nesunaudotos šaldytos plazmos apskaitą.
Pasak J.Kumpienės, SAM parengė 6 priemonių planą, kurių dvi
jau yra įgyvendintos, dviejų dar nepasibaigę terminai, o dvi
priemonės vėluoja.
„Reikia pripažinti ir mūsų nedrausmingumą, ką čia kitaip
pasakysi“, - teigė viceministrė.
Panaikinta Nacionalinė kraujo programa buvo finansuojama iš PSDF
biudžeto lėšų. Šiuo tikslu 2006 metais buvo skirta 31 mln. litų,
2007-aisiais beveik 39 mln. litų, 2008 metais - 36 mln. litų.
Lietuvoje kraujo donorystės paslaugas teikia Nacionalinis kraujo
centras, bendrovė Kauno donorystės centras ir jo skyriai, Vilniaus
universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir Vilniaus greitosios
pagalbos universitetinės ligoninės atskiri padaliniai.
