Antradienį sakydamas kalbą Vilniaus Universiteto Tarptautinių
santykių ir politikos mokslų institute jis pabrėžė, kad dėl
šios priežasties nusprendė netylėti ir 1991 metais paremti
tarptautinės bendruomenės pripažinimo siekiančią atsikūrusią
Lietuvos valstybę.
Islandija buvo pirmoji valstybė, kuri pripažino prieš 20 metų
atkurtą Lietuvos nepriklausomybę. Tuo metu J.B.Hannibalssonas ėjo
užsienio reikalų ministro pareigas.
Pasak J.B.Hannibalssono, prasidedant Antrajam pasauliniam karui
mažų šalių neutralumo politika pasirodė nieko verta, o Molotovo-
Ribetropo paktas pasirodė turįs toli siekiančias pasekmes Šiaurės
šalims.
„Šiaurės šalių neutralumo siekiamybė pasirodė kaip nieko
verta poza karinių diktatūrų apsuptyje, kurioms nusispjauti į
kitų šalių norus ar tarptautinės teisės principus.(...). Antrojo
pasaulinio karo pradžioje mes, Šiaurės ir Baltijos šalys,
turėjome bendrą patirtį - mes buvome mažos šalys, kurios norėjo
būti paliktos ramybėje. (...) Skirtumas tas, kad po karo Šiaurės
šalys gavo antrą galimybę“, - dėstė buvęs diplomatas.
Dėl šios patirties pasak jo, Danija, Norvegija ir Islandija po
karo „išmoko savo pamokas“ ir tapo NATO narėmis, tuo tarpu Baltijos
šalys savo pamokas turėjo išmokti sunkesniu keliu ir laukti pusę
amžiaus, kol Antrojo pasaulinio karo pasekmės buvo įveiktos.
Šios istorijos pamokos, J.B.Hannibalssono teigimu, vėl tapo
aktualios, kai Sovietų Sąjunga pradėjo rodyti nuosmukio ženklus, o
Baltijos šalims siekiant išsivadavimo Vakarų lyderiai liko
abejingi, nes jiems reikėjo palankios SSRS pozicijos siekiant savo
interesų - JAV ketino pradėti karą su Iraku, o vokiečiai siekė
susivienijimo.
Pasak Islandijos diplomato, didžiųjų valstybių nuomone,
Baltijos šalių atžvilgiu nieko nebuvo galima daryti, kad nebūtų
susilpnintos tuometinio sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo
pozicijos pačioje Sovietų Sąjungoje.
„M.Gorbačiovas tapo kultine figūra Vakaruose. Jis buvo matomas
kaip demokratinių reformų SSRS lyderis. (...) Baltijos šalims buvo
sakoma netrikdyti taikos“, - sakė J.B.Hannibalssonas.
Jis pabrėžė, kad Islandijos nebūtų reikėję, jei
demokratinių Vakarų lyderiai būtų parėmę Baltijos šalis.
„Būtume padarę, ką daro mažos šalys - sekė lyderiais. (...)
Mano išvados buvo tokios: kai bendri šio pasaulio galingųjų
interesai dominuoja tarptautinės teisės teisingumo atžvilgiu,
ateina laikas mažoms šalims pasistengti suteikti prasmę solidarumo
savokai. Todėl ir nusprendžiau netylėti“, - kalbėjo
J.B.Hannibalssonas.
Lietuva kovo 11-ąją minės Nepriklausomybės atkūrimo
dvidešimtmetį. Islandija atkurtą Lietuvos nepriklausomą valstybę
pripažino 1991-ųjų vasarį. Didžiosios pasaulio valstybės šį
žingsnį žengė tik po žlugusio pučo Maskvoje tų pat metų
rugpjūčio mėnesį.