„Kaip jūs visi žinote, šios Vyriausybės programoje yra
įrašyta nuostata įteisinti tiesioginius mero rinkimus, ir aš labai
stebiuosi ir man nesupratimą bei pasipiktinimą kelia koalicijos
partnerių - konservatorių veiksmai“, - žurnalistams antradienį
sakė vidaus reikalų ministras.
R.Palaitis pažymėjo, kad programinis tikslas buvo iškeltas jau
gerokai anksčiau, tačiau dabar vėl grįžtama į diskusijų
stadiją ir svarstoma galimybė iš naujo pradėti Konstitucijos
keitimo procedūrą.
„Tik dabar, kai iki 2011-ųjų metų pradžios rinkimų liko labai
mažai laiko, šis procesas įgavo rimtas diskusijas, ir
konservatoriai praktiškai atsistojo į tokią poziciją, kad 2011-ais
metais tiesioginių rinkimų gali ir nebūti“, - teigė
liberalcentristas.
Savo ruožtu TS-LKD lyderis, premjeras Andrius Kubilius
antradienį Lietuvos radijui sakė, kad jos vadovaujamos partijos
taryba nėra prieš tiesioginius mero rinkimus, o pasisako prieš
„supaprastintą požiūrį į savivaldos problemų apimtį“. Pasak jo,
koncentruotis į tik pačius rinkimus būtų netinkama - reikia prieš
tai aptarti galimybę rinkti seniūnus tiesiogiai, savivaldybių
galias savarankiškai rūpintis savo finansais.
Pasak vidaus reikalų ministro, Liberalų ir centro sąjungos
pozicija yra tokia - kovo mėnesį reikia apsispręsti balsuoti antrą
kartą tokių Konstitucijos pataisų, kurioms per pirmąjį balsavimą
praeitos kadencijos Seimas jau pritarė.
„Aš tikrai įsitikinęs, kad naujas Konstitucijos keitimas
padarys taip, kad 2011-aisiais metais mes neturėsime tiesioginių
mero rinkimų, todėl sakome - baikime šitą Konstitucijos keitimo
procesą ir apsispręskime, kaip 2011-aisiais metais rinksime merą:
ar tiesiogiai ar ne“, - tvirtino R.Palaitis.
Ministras teigė, kad spręsti, ar vykdomosios ar atstovaujamosios
valdžios atstovas būtų meras, būtų galima po to, kai būtų
priimta Konstitucijos pataisa.
Jis tvirtino pasisakąs, jog savivaldybės meras turėtų būti
atstovaujamosios valdžios atstovas, nes tokiu atveju meras būtų
politikas. Anot R.Palaičio, jei meras būtų vykdomosios valdžios
figūra, jis neturėtų nei laiko, nei gebėjimų bendrauti su
rinkėjais.
Pasak ministro, jo vadovaujama ministerija jau yra paruošusi
įstatymo projektą, kuriame meras būtų atstovaujamosios valdžios
atstovas. Paruošti projektą, kad meras priklausytų vykdomajai
valdžiai esą taip pat neužtruktų.
„Jei kovo mėnesį Konstitucija būtų pakeista, tai dar rudenį,
mes tikimės, kad Seime būtų priimti visi reikalingi įstatymai ir
pretenduojantys į savivaldybių tarybas jau turėtų aiškumą“, -
sakė R.Palaitis.
Ministras neigiamai atsiliepė apie TS-LKD poziciją dėl
tiesioginių seniūnų rinkimų.
Šeštadienį TS-LKD tarybos priimtame nutarime teigiama, kad
seniūnijos gyventojai turėtų turėti teisę tiesioginiu būdu
rinkti seniūnus, kurie būtų ne rajono administracijos paskirti
tarnautojai, o savarankiškos figūros.
„Jeigu įvestume tiesioginius seniūnų rinkimus, tai būtų
savivaldos smulkinimas iki seniūnijų, tuo tarpu visos aplinkinės
valstybės eina savivaldybių stambinimo keliu. Aš įsitikinęs, kad
šiuo metu mes turime optimalaus dydžio savivaldybes, ir todėl esu
prieš savivaldybių skaidymą ir smulkinimą“, - sakė
liberalcentristas.
Tuo tarpu A.Kubilius interviu Lietuvos radijui pabrėžė, kad
tiesioginių seniūnų rinkimų klausimas yra svarbus, ypač
kaimiškosioms vietovėms.
„Mes manome, kad rūpinantis tikros savivaldos, tikros
savivaldinės demokratijos plėtra reikia susitarti ir dėl
tiesioginių seniūnų rinkimų, kas, mūsų manymu, ypač kaimiškose
vietovėse būtų žymiai svarbiau“, - sakė premjeras.