Iš Ventės rago švyturio jau atsiveria vaizdas į plyšinėjančių ledų Kuršių marias ir jų Kniaupės įlanką su plačia ir ilga atviro vandens juosta. Ji nuo Upaitės žiočių jau tęsiasi beveik iki pat Atmatos laivakelio. Jį išgraužė plati pavasarinio polaidžio srovė, ir jokių sprogmenų neprireikė.
Ant ledo lyčių atbrailų tupia jūriniai ereliai, jie nuo čia atsispirs ir nagais sučiups ne tik paviršiun išplaukusią žuvį, bet ir alkaną mažesnį paukštį ar vandens gyvūną.
„Apėjau šiandien įlanką ir stebėjausi – tarsi būtų kažkuriam laikui stabtelėjusi pavasarinė paukščių migracija. Pamario laukuose dirvinių vieversių būrelis dūksta, dar 45-50 laukinių karvelių uldukų apie sodybas blaškosi.
Žinoma, jau anksčiau ne tik aš pastebėjau grįžusių nendrinių startų, pempių, kovų, čivylių, varnėnų, karvelių keršulių, pilkųjų žąsų ir gervių. Bet tai – beveik ir viskas“, - sako Ventės rago ornitologas Vytautas Jusys.
Tuo tarpu Skirvytės ir Atmatos properšose aplink Rusnės salą žiemojusios apie 250 klykuolių, keliasdešimt didžiųjų dančiasnapių, gulbės giesmininkės, atsivėrus didesniems vandenų plotams, atkuto. Jų karalijos plečiasi, reginys, stebint paukščių sankaupas prie sniegu ir ledu padengtų pakrančių – įspūdingas.
Šiomis dienomis į Ventės ragą po žiemos sąstingio jau atvyko pirmieji ekskursantų autobusai. Besidomintys gamta pirko ir V.Jusio redaguojamą žurnalą „Paukščiai“, kuris leidžiamas kas ketvirtį.
Šių metų pirmojo numerio viršelį puoš įspūdinga vandeninio strazdo nuotrauka. Šį paukštį Minijoje netoli Gargždų vasario mėnesį aptiko ir nufotografavo paukščių mylėtojas ir neretai gelbėtojas iš Kauno apskrities veterinaras Julius Morkūnas.
Vandeniniai strazdai Miniją ir jos slėnį tarp Gargždų ir Dovilų pasirinko žiemojimo buveine. Upė čia srauni, dugnas žvirgždėtas, strazdas nardo ir tarp akmenų renka įvairių vabzdžių lervas.
Apie viską, kas įdomu, reta ir įsirėžė į atmintį, Lietuvos ornitologai kovo 27-28 dienomis pasidalins susirinkę į Ventės ragą.