Šiandien, atrodo, daugelis Lietuvoje pergyvena panašius jausmus - politiniai ginčai erzina, nes su ekonominiais sunkumais susidūrę žmonės laukia esminių problemų sprendimo.
Ekonomikos augimo strategija
Visai neseniai visuomenės dėmesiui pristatyta atnaujinta ES ilgalaikės raidos iki 2020 m. strategija. Jos tikslas nustatyti gaires kaip Europa galėtų užtikrinti sumanų, tvarų ir visą apimantį augimą, atrandant naujus darbo vietų kūrimo kelius ir suteikiant visuomenei Europos judėjimo krypties pojūtį.
Nors ši strategija sulaukia kritiškų politikų, ekspertų ir visuomenės grupių vertinimų, visi sutinka, kad spartus ekonomikos augimas yra būtina ES stabilumo ir klestėjimo sąlyga.
Lietuvos politikoje irgi jau, atrodo, atsirado sutarimas, kad didėjančio nedarbo, mažėjančių socialinių garantijų bei atlyginimų nulemtas problemas galima išspręsti tik vienu būdu – sudarant sąlygas kuo spartesniam ekonomikos ir pajamų augimui. Kitas žingsnis tiek ES, tiek Lietuvoje būtų konkrečių priemonių, leidžiančių pasiekti užsibrėžtą tikslą nustatymas.
ES dėl šių priemonių turi susitarti pačios šalys narės, o Lietuvoje - Seimo nariai. Lietuvos gyventojų tikrai netenkina pažadai, kad ekonomikos augimas prasidės vėliau – jie paprasčiausiai neturi galimybių laukti, santaupos jau baigiasi.
Laikas politiniams sprendimams
Dabar svarbu greitai suformuoti platesnę koaliciją būtinam ekonomikos proveržiui įgyvendinti. Nėra labai gerai, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis Seimo sprendimai, lemiantys visos šalies gyvenimą, balansuoja ant ribos, kai jų priėmimas priklauso nuo kelių atsitiktinių balsų. Kas bus šios koalicijos šerdis, dešiniosios ar kairiosios partijos, ir kokią poziciją užims liberalios bei centro jėgos, kuo greičiau turi nuspręsti pačios partijos.
Kalbos apie tai, jog būtiniems politiniams ir ekonomikos sprendimams įgyvendinti trūksta pinigų, Kovo 11-osios išvakarėse skamba mažų mažiausiai keistai.
Prieš dvidešimt metų Lietuva neturėjo nei pinigų, nei tarptautinio pripažinimo, o tarptautinė parama nė iš tolo neprilygo tai paramai, kurią mums šiandien teikia ES. Bet vis tiek sugebėjome pertvarkyti ūkį, šalies valdymą taip, kad per trumpą laiką tapome ES nariais. O tada Lietuvos užduotis pertvarkant ekonomiką buvo daug sudėtingesnė, nes jos ūkis buvo visiškai integruotas į buvusios Sovietų Sąjungos ekonominę erdvę, šalis neturėjo savarankiškos finansų sistemos, institucinės ir teisinės bazės, stokojo intelektualaus kapitalo darbui rinkos ekonomikos sąlygomis.
Pamiršta sekmės formulė
Kokia gi ta Lietuvos sėkmės formulė, kuria berods primiršome? Tyrimų duomenimis, Lietuvos ūkiui atsigauti padėjo sparti jo integracija į Europos ir pasaulio rinkas ir demokratijos išlaisvinta žmonių iniciatyva. Šalies įmonių augimas buvo nulemtas vadovų sugebėjimu įgyti naujų žinių - mokytis dirbant ir naujų rinkų suradimu. Verslo žmonės nuolat lankėse parodose užsienyje, daug tarptautinių parodų buvo rengiama Lietuvoje.
Naujų rinkų suradimas Vakaruose savo ruožtu pakėlė žinių lygį - vadovai perėmė užsienio įmonių patirtį, sparčiau modernizavo įmones, nes susipažino su tarptautinėje rinkoje pateikiamais technologiniais sprendimais.
Palankias sąlygas reformoms įgyvendinti sudarė ir tai, kad pereinamojo laikotarpio pradžioje tarp Vyriausybės ir šalies piliečių veikė socialinis sutarimas, pagrįstas nuostata, jog būtina įgyvendinti reformas, kurios leistų atsikratyti komunistinio palikimo ekonomikoje ir įtvirtinti nuosavybės, pasirinkimo ir verslo laisvę.
Taigi, stebuklingos priemonės, padedančios paskatinti ekonomikos augimą, nėra, bet yra daugybė veiksnių, dėl kurių atsiranda augimas, konkurencingumas ir naujos darbo vietos. Tiesiog Lietuvai, o ir visai ES reikia efektyviau naudotis ES vidaus rinkos privalumais ir aktyviai dalyvauti pasaulinės rinkos plėtros procesuose.
Vyriausybė turi turėti žmonių pasitikėjimą tai strategijai įgyvendinti. Priemonės, mažinančios įmonių išlaidas ir naikinančios jų veiklai administracinius barjerus bei didinančios bendras užsienio kalbų ir kultūrų žinias, mažinančios užsienio kelionių kainą, suteikiančios galimybę betarpiškai bendrauti su labiau pažengusių šalių piliečiais, naudotis interneto paslaugomis ir naujomis informacinėmis technologijomis, t. y. skatinančios inovacijas ir šalies atvirumą padėtų šalies ūkiui atgauti prarastą dinamizmą.
Atrodytų, banalios tiesos, tai kodėl jas pamirštame? Inovacijos, naujos idėjos, modernios technologijos atsiranda ten, kur susikerta įvairios, kartais radikaliai priešingos nuomonės ir svarbiausia, ten, kur darbuotojai skatinami reikšti alternatyvius požiūrius. Ekonomikos valdymo menas - gebėjimas pasirinkti geriausią sprendimą iš kelių alternatyvų.
Lemtingų 1990 m. kovo dienų prisiminimai išryškina vertybes, kurias turime puoselėti. Pirmiausia tai - pagarba kiekvieno žmogaus nuomonei. Labai svarbu užtikrinti žmonių teises drąsiai reikšti savo poziciją, nebijant prarasti darbą, būti apkaltintiems ar apšmeižtais viešojoje erdvėje.
Mokslininkai seniai įrodė, kad tvari šalies ekonominė ir socialinė pažanga neatsiejamai susijusi su demokratijos tradicijų puoselėjimu. Demokratijos stoka stabdo ūkio atsigavimą, slopina jo gyvybingumą.
Jei Lietuva išlaikytų taip sunkiai prieš dvidešimt metų iškovotas savo, kaip demokratijos lyderio Europoje ir pasaulyje pozicijas, tai būtų svarbi paskata nuolatinei šalies ekonomikos pažangai.