Apie 20 Tibeto ir Lietuvos vėliavomis, būgneliais ir kitokia
simbolika pasipuošusių akcijos dalyvių rankose laikė plakatus su
užrašais „Freetom for Tibet political prisoners“ („Laisvę Tibeto
politiniams kaliniams“), „Lietuva 1940-1990 okupacija, Tibetas - ?“,
„China occupants go out from Tibet“ („Kinijos okupantai, lauk iš
Tibeto“).
„Tikimės, kad pasikeis Lietuvos žmonės, kad mūsų laisvė
nėra vien mūsų laisvė. (...) Raginame, kad Kinija pradėtų
dialogą su Dalai Lama“, - akcijos metu sakė Tibeto laisvės rėmimo
grupės atstovas Robertas Mažeika.
Vėliau ketinama iškelti Tibeto vėliavą Rotušės aikštėje
bei paminėti sukilimą maldomis Tibeto skvere. Visi norintieji taip
pat galės pasirašyti peticiją dėl Tibeto skvero įkūrimo
Užupyje.
Dieną prieš Kovo 11-ąją, kai Lietuva švęs savo
Nepriklausomybės atkūrimo dienos dvidešimtmetį, Tibetas minės
51-ąją sukaktį nuo tibetiečių nacionalinio sukilimo, kurį
numalšinusi, Kinija okupavo Tibetą, o 14-asis Dalai Lama ir
tūkstančiai tibetiečių turėjo bėgti iš savo krašto.
Anot šio Himalajų regiono laisvės rėmėjų, Kinijos
kariuomenės žvalgybos pranešimuose pripažįstama, kad liaudies
išvadavimo armija vien Tibeto sostinėje Lhasoje ir jos aplinkinėse
nuo 1959 kovo iki spalio mėnesio nužudė 87 tūkst. Tibeto
pasipriešinimo dalyvių. Nuo to laiko skaičiuojama daugiau nei
milijonas tibetiečių aukų.
Pats Dalai Lama teigia siekiantis ne Tibeto nepriklausomybės nuo
Kinijos, bet realios autonomijos, kuri garantuotų Tibeto kultūros
bei religijos išlikimą.
Tibeto sukilimo minėjimas Lietuvos sostinėje rengiamas daugiau
nei 10 metų. Viena iš šios idėjos iniciatorių buvo keliautoja,
rašytoja ir dalininkė Jurga Ivanauskaitė.
Lietuva Himalajų kalnuose esantį Tibeto regioną laiko Kinijos
dalimi, tačiau kartu su kitomis ES šalimis yra pareiškusi
susirūpinimą dėl neramumų Tibete bei pasisakiusi už taikų
Kinijos valdžios ir tibetiečių dvasinio lyderio Dalai Lamos bei jo
atstovų santykių sureguliavimą.