Prezidento A.Ruutelio sveikinimo kalbą pateikiame lrytas.lt skaitytojams:
„Mūsų tautų ir valstybių istorijoje esama daug mus siejančių įvykių. Ypač svarbūs su mūsų valstybių nepriklausomybės atkūrimu susiję netolimos praeities įvykiai.
Du dešimtmečiai, skiriantys mus nuo tų dienų, praėjo greitai, nepriklausomybės sąlygomis užaugo jau visai nauja karta. Daugumai jų nepriklausomybė ir atviras pasaulis – kasdieniai reiškiniai ir įprastas gyvenimo būdas. Naujajai kartai daugelis tų laikų įvykių šiuolaikiniame kontekste dažnai sunkiai suprantami, arba tikrą jų turinį ir reikšmę slepia nacionalinio romantizmo šydas.
Naujosios kartos noras pirmiausiai žiūrėti į priekį yra visiškai suprantamas. Tačiau vyresnės kartos pareiga yra priminti, kad įprasminta istorinė patirtis į ateitį vedančiose kryžkelėse tarnaus kaip tikras kompasas.
Kasdieniai besikeičiančio pasaulio politiniai tikslai gana retai mus sugrąžina prie tų įvykių, kurie buvo lemiami atkuriant mūsų valstybių nepriklausomybę. Taip pat reikia pabrėžti, kad mūsų valstybių nepriklausomybės atkūrimas – tai ypač sudėtingi ir daugiareikšmiai netolimos istorijos reiškiniai, kurių prasmės nagrinėjimas padės mums tvirčiau nusistatyti ateities tikslus.
Dvidešimtojo amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos ir dešimtojo dešimtmečio pradžios įvykiai Baltijos šalyse sudarė vieną didelę tarpusavyje susijusių procesų grupę, kuri suteikė pirmą ir svarbų postūmį sovietinės imperijos žlugimui, taip pat pagreitino ir kitose Tarybų Sąjungos įtakos zonoje esančiose valstybėse vykstančius procesus.
Tuomet mes sugebėjome sau iškelti aiškius tikslus ir nuosekliai vykdyti jų įgyvendinimą demokratiniu keliu. Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimas pirmiausiai reiškė išsilaisvinimą nuo beveik penkis dešimtmečius trukusios Tarybų Sąjungos okupacijos. Mūsų judėjimas totalitarinio režimo ir neefektyvios ekonominės sistemos likvidavimo bei laisvės atkūrimo link buvo nuoseklus, mes nesustojome pusiaukelėje, nesutikome su daliniais sprendimais.
Okupacijos sąlygomis 1988 metų lapkričio 16 dieną Estijos Aukščiausioji Taryba priėmė Konstitucijos pataisas ir suvereniteto deklaraciją, kuriomis atvertė naują puslapį Tarybų Sąjungos ir Estijos, taip pat ir kitų Baltijos valstybių santykiuose. Tuo metu gavau daug palaikančių laiškų iš skirtingų Tarybų Sąjungos respublikų, o ypač daug iš Lietuvos – tiek nuo pavienių asmenų, tiek nuo kolektyvų.
Suvereniteto patvirtinimas tapo savotišku simboliniu deglu ir visoms kitoms Tarybų imperijos supančiotoms tautoms, o ryškiausia liepsna šis deglas liepsnojo Lietuvos tautos rankose, kurios stipraus palaikymo remiama tuometinė Lietuvos Aukščiausioji Taryba 1990 metų kovo 11 dieną paskelbė Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Estija savo tolesniu keliu tuomet pasirinko pereinamąjį laikotarpį, tam tikram periodui suteikiantį galimybę sujungti griaunančius ir kuriančius veiksmus atkuriant nepriklausomą valstybę.
Nepaisant to, kad tuomet mūsų pasirinkimai skirtingomis aplinkybėmis buvo skirtingi, turėjome bendrus tikslus. Savo nepriklausomybę atkūrėme ne pasisakydami prieš kažką, o palaikydami demokratines vertybes. Ir ypač svarbu, kad judėdami pasirinktų tikslų link buvome tvirti sąjungininkai.
Galima tvirtai teigti, kad nepriklausomybės atkūrimo laikotarpis per visą Baltijos šalių istoriją buvo neginčytinai didžiausias mūsų bendradarbiavimo laimėjimas. Bendradarbiavimo, kurio prielaidomis buvo bendras mąstymas, keitimasis patirtimi ir informacija, aptartos ir suderintos pozicijos.
Todėl 1990 metais manėme esant reikalinga atnaujinti 1934 metų rugsėjo 12 dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos sudarytą santarvės ir bendradarbiavimo sutartį, kuri neteisėtai buvo nutraukta 1940 metais.
Atsižvelgiant į tenykštę politinę situaciją ir susiklosčiusias aplinkybes, 1990 metų gegužės 12 dieną Taline buvo įsteigta Baltijos Valstybių Taryba, turinti prisidėti prie visiško trijų respublikų nepriklausomybės atkūrimo bei jos sutvirtinimo. Aplinkybėms greitai keičiantis, Baltijos Valstybių Taryba suteikė galimybę lanksčiai koordinuoti tiek aukščiausių valstybės pareigūnų, tiek įstatymus leidžiančiosios, tiek ir vykdančiosios valdžios veiklą. Taip viena žinia apie trijų Baltijos tautų siekius pasiekė pasaulį trigubai garsiau.
Ir šiandien svarbu, kad tarpvalstybiniuose santykiuose pirmenybė ir toliau būtų teikiama į laisvę, demokratiją ir tarpusavio interesus nukreiptiems principams. Mūsų valstybių patirtis yra pamoka mūsų veiklai Europos Sąjungoje ir kelrodė valstybėms, apsisprendusioms pasirinkti judėjimą demokratinės visuomeninės santvarkos ir rinkos ekonomikos link.
Nepaisant to, kad mūsų tautos per šiuos du dešimtmečius pergyveno sunkius bei sudėtingus laikus, šis istorinės patirties kompasas padėjo mums eiti teisingu keliu.
Sveikinu jus Valstybės nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių proga! Linkiu, kad ir naujomis aplinkybėmis mums užtektų minčių, solidarumo ir pasiruošimo bendradarbiauti dėl saugios mūsų tautų ateities.