Kooperacija - kelias iš baudžiavos

Skalandavo kibirėliai pakiemiais, patvoriais, kaimiečiai už parduotą bidonėlį pieno galėjo nusipirkti stiklinę šaltinio vandens... Tik susikūrus ambicingam žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ pieno gamintojai susivokė esantys ne supirkėjų pastumdėliai, baudžiauninkai, o pieno savininkai. Pajuto jie ir kooperacijos jėgą.

Kooperatyvas „Pienas LT“ vienija apie pusantro šimto stambių šalies pieno ūkių. Susikooperavę pieno gamintojai parengė projektą statyti pieno perdirbimo gamyklą, kurios pajėgumai iš pradžių sieks 650 t pieno per dieną, ateityje 1500 t. Preliminariai projektas gali kainuoti apie 100 mln. Lt. Kooperatyvas planuoja dalyvauti konkurse ES paramai gauti. Paskutinėmis 2009 m. dienomis Europos Komisija patvirtino, kad pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos I krypties priemonės „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“ prioritetą „Pieno sektoriaus restruktūrizacija steigiant naujas pieno perdirbimo įmones“ bus galima paskirstyti daugiau nei 50 mln. Lt. Tai konkursinė priemonė, skirta kooperacijai skatinti maisto produktų perdirbimo srityje. Paramos intensyvumas yra 60 proc.

Lietuvoje šiandien veikia apie 40 pieno gamintojų kooperatyvų. Maždaug pusė turi savo logistikos tinklus, t. y. superka pieną, jį transportuoja ir parduoda. Likusieji užsiima tik tarpininkavimu. Pritarimą kooperatinės pieno perdirbimo įmonės statybai yra išsakęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, premjeras Andrius Kubilius, prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Būsimoje kooperatyvo įmonėje bus gaminami eksporto rinkoms skirti produktai - pieno ir išrūgų baltymai bei kazeinas.

Apie žemdirbių kooperaciją ir pieno gamintojų iššūkius su ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininku Nagliu Narausku kalbasi „ŪP“ korespondentas Justinas Adomaitis.

- Kai kūrėmės, siekėme pagerinti pieno gamintojų ekonominę padėtį. Ne su šakėmis prieš tankus reikia eiti. Tos peticijos, pareiškimai, piketai įspūdinga, bet neefektyvu. Su verslu reikia žaisti pagal verslo taisykles. Nuo įsikūrimo „Pienas LT“ tą ir bando daryti. Prieš savaitę (kovo 5 d.) posėdžiavo kooperatyvo valdyba. Konstatavome: šiandien už pieno žaliavą „Pienas LT“ moka vieną dižiausių kainų. Mes paskaičiavome, kad jei mūsų kooperatyvo nariai gauna 10 ct/kg didesnę kainą, per mėnesį jiems susidaro 1 mln. Lt. Anksčiau ši suma atitekdavo žaliavą superkantiems pieno perdirbėjams.

- Tokie. Jų savininkai galvoja, kad pieno gamyba yra verslas. Šiandien jiems reikia pagalbos, nes patikėjo valstybe, teigusia, jog pieno gamyba yra strateginis sektorius. Kreditus, paimtus ūkiams modernizuoti, reikia grąžinti, o pieno kaina nukritusi iki rekordinių žemumų. Šalyje beveik 9 proc. sumažėjo pieno gamyba. Kooperatyvas vienija 140 ūkių, per dieną tiekiančių nuo 1 t iki keliolikos tonų pieno. Valdybą sudaro septynių žemės ūkio bendrovių ir septynių privačių ūkių atstovai. - Iš Žemės ūkio ministerijos ataskaitų žinome, jog kooperatyvas „Pienas LT“ už pieną tikrai moka vieną didžiausių kainų.

- Už bazinių rodiklių pieną kooperatyvo nariams mokama 83 ct/kg, perskaičiavus į natūralų būtų šiek tiek daugiau nei litas. Mes esame pieno supirkėjai. Kooperatyvo tikslas – padengti kaštus ir visą pridedamąją vertę išdalyti nariams. „Pienas LT“ administracija suinteresuota veikti kuo efektyviau, kuo mažesniais kaštais, kad kuo daugiau atitektų pieno gamintojams.

- Tai labai svarbi sritis, čia esu vieningos nuomonės su pieno perdirbėjais: per mažai dėmesio skiriame žaliavos kokybei. Tai šaka, ant kurios sėdi pieno gamintojai. Jei nekreipsime dėmesio į žaliavos kokybę, nesugebėsime konkuruoti rinkoje. Kai kurios žemės ūkio bendrovės iš kolūkių yra paveldėjusios atsainų požiūrį į pieno kokybę. Mūsų kooperatyvas turi kokybės vadybininkus, kurie konsultuoja pieno ūkių darbuotojus, ieško problemos sprendimo būdų. Pasitikime „Pieno tyrimų“ laboratorijos darbu, savo kooperatyvo pienvežiuose turime automatinę mėginių ėmimo liniją. Dalį patikrintų ūkių surinkto pieno parduodame Lenkijoje. Tos šalies pieno perdirbėjai stebisi puikia lietuviško pieno kokybe.

- Kooperatyvo „Pienas LT“ postulatai du: perdirbimo įmonė turi priklausyti pieno gamintojams ir joje turi būti gaminamas užsienio rinkai skirtas produktas. Jei įmonę statytų kooperatyvų kooperatyvas, neįsivaizduoju, kaip atrodytų jo valdymas, kaip būtų priiminėjami sprendimai. Kaip ant tokių pamatų pastatyti 100 mln. Lt vertės įmonę? Būtų panašu į Žečpospolitos atvejį. Kompromisų gali būti politikoje, bet ne ekonomikoje. Įmonė turi priiminėti greitus, aiškius sprendimus, dirbti pagal verslo taisykles. Kooperatyvų kooperatyvo šalininkai norėtų būti oligarchais, dalytis įtaką pagal parduodamo pieno kiekį, investicijų dydį.

- Mūsų kooperatyvo įstatai leidžia nariais priimti ir fizinius, ir juridinius asmenis, vadinasi, susikooperavę smulkūs pieno gamintojai galėtų dalyvauti mūsų kooperatyvo veikloje. Tačiau pieno pardavėjas būtų vienas asmuo – kooperatyvas, turėtų vieną balsą priimant „Pienas LT“ sprendimus.

- Rengiame verslo planą ir teiksime jį susipažinti bei pritarti kooperatyvo susirinkimui, o vėliau vertinti Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Gamyklos koncepcija nesikeičia. Mes visą laiką laikėmės nuostatos, kad projekto rengėjas ir įgyvendintojas yra kooperatyvas, o ne Antanas, Jonas ar Adolfas. Mums padėjo konsultantai, tačiau intensyviai dirbome ir patys. Apie Velykas dokumentų paketą pateiksime Žemės ūkio ministerijai.

- Tikslinės lėšos sudaro po 12 Lt nuo kiekvienos metinės pieno tonos. Palyginti su viso projekto verte tai nėra dideli pinigai. Pavyzdžiui, mano ūkis turi įnešti 30 tūkst. Lt. Kooperatyvo nariai privalo suprasti, kad tie įnašai yra sudėtinė jų verslo dalis. Kita vertus, kai savo lėšomis prisidedi prie projekto, jauti ir atsakomybę. Susirinkime esame kalbėję: dovanų nebūna.

- Teisingai veikiantis kooperatyvas atlieka labai svarbią visuomeninę užduotį – didina bendruomeniškumą, kurio mums labai trūksta. Per pastaruosius du dešimtmečius kooperacijos idėja buvo spekuliuojama, ji devalvuota. Žmonės netiki, kad galima ką nors padaryti. Pakvietus kooperuotis pasigirsta pirma reakcija – pavogs, antra – apgaus, trečia – iš to nieko nebus. Kooperatyvas „Pienas LT“ išsirutuliojo iš žinomo pieno gamintojų kooperatyvo „Lietuviškas pienas“. Viskas prasidėjo nuo pastarojo parengto logistikos projekto, tačiau veiklą sukliudė ribojantys įstatai. Tuomet visuotiniame susirinkime dauguma senojo kooperatyvo narių balsavo už ūkinę veiklą vykdantį kooperatyvą „Pienas LT“. Dabar šis kooperatyvas dirba tyliai, ramiai, o rezultatai pasirodys vėliau.

- Lietuva – pieno gamybai palankus kraštas. Ko trūksta, kad pieno gamintume daugiau? Trūksta ekonominės grąžos. Šio ekonominio sunkmečio sąlygomis vienintelis žemės ūkio sektorius augo. Daug pieno produktų eksportuojama. Sutvarkykime ekonominės grąžos dalykus ir pieno ūkių atsiras. Reikia patiems dirbti ir užsidirbti, taip pat ir kitiems leisti tą patį. ES parama padarė esminį impulsą pieno gamybai, tačiau šiandien nėra projektų, kuriuos būtų galima finansuoti: ūkiai ekonomiškai per silpni. Padarykime, kad jie būtų ekonomiškai pajėgūs, kad bankai jais tikėtų. Pieno bus. Keisis tik ūkių struktūra. Močiutė su viena karve – jau praeitis. Mes turime artėti prie normalios struktūros pieno sektoriuje. Kai neužteks pieno, labiau bus skaitomasi su gamintojais.

- Mūsų pieno pramonė orientuota į eksportą. Tačiau turime sumažinti priklausomybės nuo vienos rinkos riziką. Pasaulyje yra ne viena Rusija. Kai gyvenimas yra patogus, truputį aptingsti. Pieno reikia ir reikės, nes gyventojų daugėja, vartotojų potencialas didelis.

- Kooperatyvas „Pienas LT“ ketina dalyvauti konkurse statyti pieno perdirbimo įmonę. Mes esame už tai, kad būtų pasirinktas vienas projektas, kad neatsitiktų kaip su mėsos perdirbimo cechais, kurie dėl neefektyvumo bankrutavo. Valstybei reikia vienos didelės pieno perdirbimo įmonės, kuri gamintų didelę pridedamąją vertę turintį produktą. Be ES paramos mūsų žemdirbiai negalėtų tokio projekto įgyvendinti. Šiandien jau dirbame su būsimais rinkos dalyviais, kurie pirks kooperatinės įmonės produktus. Manome, kad iki 2013 m. gamykla turėtų būti pastatyta.

- Jei nebūtų kooperatyvo „Pienas LT“, jau pavasarį pieno gamintojai išgirstų tūkstančius argumentų, kodėl pieno supirkimo kainą reikia mažinti. Nesusivieniję pieno gamintojai yra lengvas žaliavos supirkėjų grobis. Lietuvos pieno gamybos sektorius ES rinkoje vėluoja visą penkmetį. Tik susikooperavę mes galime vadovautis ūkinės ir ekonominės veiklos principais, o ne parduoti perdirbėjams už tokią kainą, už kurią jiems verta (nepatyrus nuostolių) pirkti. „Pienas LT“ perka pieną iš savo narių ūkių, nuveža prie perdirbimo įmonės vartų ir jį parduoda. Pagal anksčiau parengtą logistikos projektą, devyni kooperatyvo pienvežiai kursuoja pačiais optimaliausiais maršrutais, administracija ieško veiklos efektyvumo, ekonominės naudos. Pieno gamintojai pagaliau įrodė, kad žaliava yra jų, o ne pieno perdirbėjų nuosavybė.