Žaidime dėl Mažeikių įmonės - naujas raundas. „Orlen“ valdyba derasi
su rusais. Ir derasi už Lietuvos nugaros. Nei tau Liublino unijos,
nei tau NATO narystės, nei išgarbintos strateginės partnerystės.
Tai ar galime reikalauti iš senosios Europos apie saugumą „kalbėti vienu
balsu“, jei mes, lenkai ir lietuviai, dėl to net patys nebesusikalbame?
Sunku suprasti, ko iš tikrųjų nori „Orlen“. „Mes norėtumėme perimti naftos
terminalo kontrolę Klaipėdoje“, - sako „Orlen“ valdybos pirmininkas J.Krawiecas.
Tačiau ar tikrai? Jei tikrai, ar taip šio tikslo reikėtų siekti?
„Orlen“ nenori kalbėti su Lietuvos valdžia, kol negaus Klaipėdos
terminalo kontrolės. Vilnius apie tai nenori net girdėti. Gal kalta
A.Kubiliaus Vyriausybė, kaip vaizduoja „Orlen“?
Tačiau kaip galima ultimatyviai reikalauti Klaipėdos terminalo, jei Lietuva nežino,
ar „Orlen“ jo čia pat neperleis rusams kartu su naftos gamykla? O gal Klaipėdos
terminalo prireikė būtent tam, kad „Orlen“ daugiau iš rusų už sandėrį gautų?
Vaizdžiai kalbant, „Orlen“ perleidus „Mažeikių naftą“ su Klaipėdos terminalu
Rusijos koncernui TNK-BP, Lietuvos energetinis saugumas būtų įkištas į juodą dėžę,
tvirtai apsuktas lipnia juosta ir, apvyniojus spalvotu popieriumi, kaip kalėdinė
dovana įteiktas Kremliui.
Jei „Orlen“ prabyla į Lietuvą, tai daro taip, lyg būtų siekiama, kad lietuviai
labiau įsižeistų. Arba „Lietuvos geležinkeliai“ tegu sumažina įkainius,
arba apskųsime ES. Arba atiduokite Klaipėdos terminalą, arba Mažeikius
atiduosim rusui. Ultimatumų kalba.
Kaip čia neprisiminsi prieš pat Liublino uniją Mikalojaus Radvilos Rudojo
išplatintą nežinomo lietuvio kūrinį „Lenko pasikalbėjimas su Lietuviu“:
„Mes norėtume būti vieningi, mes norime laisvės, kuria Dievo valia seniai
džiaugiamės, tačiau prisijungdami prie jūsų, bijome prarasti savo seną ir garbingą
valstybę, ir jeigu norime būti geri tėvynės sūnūs, tai ir nedera mums
jos prarasti taip, kaip jūs mus raginate tai padaryti“.
Ne XVI a. septintasis dešimtmetis, bet kad paralelės brėžiasi pačios.
Kaip Lietuvos Didžioji Kunigaikštija sudarė uniją su Karūna, siekdama
apsiginti nuo Maskvos puolimų, taip Lietuvos Respublika kvietė „Orlen“ į
„Mažeikių naftą“, kad ši neatitektų Kremliaus politikos vykdytojams.
Tai kodėl apie derybas su TNK-BP prezidentė D.Grybauskaitė išgirsta iš V.Putino,
o ne D.Tusko? Vilniuje sklinda kalbos, kad J.Krawiecas įžeidė Lietuvos
premjerą, todėl A.Kubilius paliko susitikimą su juo jau po 5 minučių.
Jei tai tiesa, tai taip elgiasi verslininkas, kuris nenori susitarti.
Faktų, rodančių, kad „Orlen“ nenori tartis su Lietuva, yra ir daugiau.
Įtakingiausias Lietuvos verslininkas B.Lubys, beje, turintis gabalą
Klaipėdos terminalo akcijų, pats veržėsi susitikti su J.Krawiecu. Gal
net norėjo pasiūlyti „Orlen“ perimti jo turimas akcijas. Bet J.Krawiecas
išdidžiai atšovė, kad su B.Lubiu susitikti jis „nemato prasmės“.
Ar taip elgiasi strateginiai partneriai?
J.Krawiecas skundžiasi prastais „Mažeikių naftos“ rodikliais, bet kodėl
įmonė dirba tik 80 proc. pajėgumų? Gal ji blogai valdoma?
Taip, rusams politiškai remontuojant „Družba“ naftotiekį, Mažeikių
įmonei nafta tiekiama tik tanklaiviais. Ši nafta gali būti brangesnė nei
tiekiama naftotiekiu, bet nebūtinai. Tokių sąskaitų „Orlen“ nerodo.
Bičiuliai iš Lenkijos dienraščio „Gazeta wyborcza“ atkreipė dėmesį į
tai, kad „Orlen“ ataskaitos rodo, jog „Mažeikių nafta“ pernai gavo
beveik 2 mlrd. zlotų pajamų daugiau, o nuostolių patyrė 17 mln. zlotų mažiau nei
„Orlen“ priklausanti panaši Čekijos įmonė „Unipetrol“.
Bet kažkodėl „Orlen“ nekalba apie neatidėliotiną būtinybę didinti čekų gamyklos
Rentabilumą pasikviečiant rusus. Tai ar galima pykti, kad mums, lietuviams, susidaro
įspūdis, kad už mūsų nugarų su rusais deramasi ne dėl Mažeikių rentabilumo?
Kremliui trūks plyš reikia Mažeikių įmonės, todėl „Orlen“ naudojasi proga.
Žinoma, mus galima nutildyti pareiškus, kad tai - verslas, todėl
„Orlen“ su savo nuosavybe Lietuvoje gali elgtis kaip tinkama.
Tarkim. Bet kodėl tuomet Lenkijos užsienio reikalų ministras
R.Sikorskis užsipuolė prezidentą L.Kaczynskį už tai, kad šis parėmė
„politinį“ „Mažeikių naftos“ pirkimą?
R.Sikorskiui atrodo, kad Mažeikiai nenaudingi „Orlen“. Mums atrodo, kad
R.Sikorskiui taip atrodo todėl, kad jis gauna klaidinančią informaciją iš
„PKN Orlen“ valdybos nario, kurį patys lenkų politikai ten įkišo.
Net mums, pripratusiems prie savo valdžios keistenybių, vis tiek keistai
atrodo faktas, kad jūsų ūkio ministras ir dar vicepremjeras W.Pawlakas
neturi žodžio „Orlen“, nors valstybė valdo bene 40 proc. „Orlen“ akcijų.
Galima atrėžti, kad tai ne lietuvių reikalas. Bet tikrai ne dėl paiko
lietuviško smalsumo norėtume žinoti, ar Lenkijos iždo ministras, tvarkantis
valstybei priklausančias „Orlen“ akcijas, pats žino, kad „Orlen“ žada rusams
perleisti Mažeikių įmonės akcijas?
„Orlen“ norai - pigiau transportuoti naftą, kontroliuoti Klaipėdos
terminalą - suprantami. Skirtingus interesus partneriai gali, o
strateginiai partneriai ir privalo suderinti. Tik ar abi pusės to nori vienodai?
„Nenorėčiau, kad su mūsų palaikomomis Lenkijos strateginėmis investicijomis į
Lietuvą ateitų labai nepageidaujamas kapitalas“, - sako A.Kubilius. Ar
Lenkijos premjeras analogišku atveju nesakytų taip pat? Štai kodėl
mums, lietuviams, taip svarbu žinoti, ar „PKN Orlen“ valdybos pozicija
yra ir Lenkijos valstybės pozicija?
Bičiuliai iš „Gazeta Wyborca“ rašo, kad „Orlen“ ir Lietuvą ištiko
pasitikėjimo krizė. Ir priduria: „Bet didžiausią smūgį Lenkijos ir Lietuvos
naftos unija patirs, kai paaiškės, kad reikėjo pakviesti arbitrą iš Rusijos tam,
kad išspręstų šią krizę“.
Tiksliau nepasakysi. Tai ar lenkų ir lietuvių interesas šalia N.Sarkozy
gėlytės ant ES solidarumo kapo užmesti dar ir dirbtinių gėlių vainiką? Beje,
tokie labai populiarūs pas mus buvo per okupaciją.