Tarptautiniame parlamentarų forumo steigiamajame susitikime Vilniuje dalyvauja aktyvūs demokratijos, žmogaus teisių ir laisvės idėjų puoselėtojai bei buvę Lietuvos demokratinių reformų ir euroatlantinės integracijos rėmėjai iš Demokratijų bendrijai priklausančių Europos, JAV, Lotynų Amerikos, Azijos šalių parlamentų.
Susitikimą atidarė renginį globojanti Seimo pirmininkė Irena Degutienė.
Forumo metu buvo transliuoti Europos Parlamento pirmininko Jerzy Buzeko ir Hillary Clinton videosveikinimai, kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis, Moldovos Parlamento pirmininkas Mihajus Gimpu, Gruzijos Parlamento pirmininkas Davidas Bakradzė, Europos Parlamento nariai - Michalas Tomašas Kaminskis, Michaelis Galeris ir Nirj Deva, Baltarusijos opozicijos veikėjas Anatolijus Lebedka, kiti garbūs svečiai.
Susitikimo metu buvo aptarti steigiamo parlamentinio forumo tikslai, struktūra bei išrinkta vadovybė. Renginio dalyviai pasirašė Vilniaus deklaraciją, įsteigiančią Demokratijų bendrijos parlamentinį forumą ir numatančią tolesnius jo veiklos principus.
Demokratijų bendrija, kuriai Lietuva pirmininkauja 2009-2011 m., yra pasaulinė tarpvyriausybinė sąjunga, jungianti per 100 demokratinių valstybių.
Bendrijos tikslas - skatinti ir stiprinti demokratines normas bei institucijas visame pasaulyje.
Numatoma, kad parlamentarų forumo nariai reguliariai susitiks kiekvienais metais, rengs pasiūlymus dėl demokratijos plėtros pasaulyje bei dalinsis savo parlamentinio darbo patirtimi su demokratijos keliu žengiančiomis šalimis ir demokratijos siekiančiomis grupėmis autoritarinių režimų šalyse.
I.Degutienė ragina nepasiduoti demokratijos recesijai
Šiandienos pasaulyje vyksta akivaizdi „demokratijos recesija“: demokratinių šalių balsas tarptautinėse organizacijose silpnėja, autoritarinės šalys propaguoja savo politinio, ekonominio ir socialinio modelio privalumus, todėl būtina ieškoti priemonių jei ne pakeisti, tai bent jau sušvelninti šiuos neigiamus procesus, teigia Lietuvos Seimo vadovė.
Penktadienį Seimo pirmininkė Irena Degutienė dalyvavo Lietuvos parlamente surengtame Demokratijų Bendrijos parlamentinio forumo steigiamajame susitikime.
Seimo vadovės manymu, toks renginys Nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmetį švenčiančioje Lietuvoje - tai gražus, simboliškas ir neatsitiktinis sutapimas.
„Deja, šiandienos pasaulyje vyksta akivaizdi „demokratijos recesija“: demokratinių šalių balsas tarptautinėse organizacijose silpnėja, autoritarinės šalys propaguoja savo politinio, ekonominio ir socialinio modelio privalumus. Tai ypač akivaizdu globalinės ekonomikos ir finansų krizės kontekste, kai minėtų šalių taikomos protekcionistinės priemonės žlugdo rinkos ekonomikos ir tarpusavio priklausomybės principus, o tarptautinė finansinė parama išnaudojama nedemokratinių politinių režimų gyvybingumui palaikyti“, - sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkės nuomone, terpę tokiems nepalankiems procesams kuria ir besikeičianti tarptautinė aplinka, ir stiprėjančios vadinamosios „realybės politikos“ tendencijos.
„Vis labiau įsivyraujanti „sugyvenimo“ su nedemokratiniais politiniais režimais politika, kartkartėmis išryškėjantys didžiųjų valstybių vykdomi geopolitiniai mainai ir įtakos sferų perskirstymai prisideda prie demokratijos plėtros „įšaldymo“ ir net prie autoritarinių tendencijų įteisinimo šalių viduje“, - pastebėjo I.Degutienė.
Seimo vadovė pabrėžė, kad Demokratijų Bendrijos pareiga yra ieškoti priemonių jei ne pakeisti, tai bent jau sušvelninti šiuos neigiamus procesus.
„Vienas iš šio forumo tikslų būtų stiprinti parlamento, kaip vienos svarbiausių valstybės institucijų, vaidmenį, užtikrinant demokratinį valstybės valdymą. Šiuo tikslu forumo nariai turėtų ne tik skatinti laisvus ir demokratiškus rinkimus, bet ir prisidėti prie įvairių parlamentinės veiklos tobulinimo iniciatyvų ir projektų, - sakė I.Degutienė. - Labai svarbu, kad Demokratijų Bendrija atliktų koordinavimo funkciją bendradarbiaujant su nacionaliniais parlamentais ir Europos Parlamentu, idant įvairių valstybių veiksmai demokratijos stiprinimo srityje ne dubliuotų, o papildytų vienas kitą. Šiame veiklos bare itin svarbus vaidmuo tenka Europos Sąjungai“.
Seimo Pirmininkės nuomone, demokratijos plėtros iniciatyva - tai ne tik politinės investicijos į naujųjų demokratijų ar opozicinių jėgų lyderius autoritarinėse šalyse.
„Tad jeigu Europos Sąjunga (ES) nori daugiau demokratijos savo kaimynystėje, ji privalo kiek įmanoma atverti savo vidaus rinką, rengti laisvos prekybos sutartis, kurios atspindi ne tik turtingųjų ES šalių, bet ir besivystančių kaimyninių valstybių interesus“, - sakė I.Degutienė.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad ES turėtų liberalizuoti vizų režimą kaimyninėms šalims, neturėtų pamiršti ES plėtros politikos. Tačiau ES siūlomos paskatos turi būti aiškiai susietos su reikalavimais reformuoti politines sistemas, restruktūrizuoti ekonomiką ir artėti prie demokratinių standartų.
„Būtina išvengti situacijos, kai „strategiškai svarbios“ kaimyninės šalys gali laisvai dalyvauti ES vidaus rinkos procesuose, bet neprisiimti jokių realių įsipareigojimų, nevykdyti politinių ir ekonominių reformų, artinančių prie demokratijos“, - sakė I.Degutienė.
Seimo vadovės nuomone, temos dialogui čia yra neišsemiamos. I.Degutienė pasiūlė, kad tokio pobūdžio renginiai taptų tradiciniais ir Kovo 11-osios proga Seime vyktų kasmet.