Iš ryto didžiausiai sėkmė lydėjo Pakalnėje eketes gręžusius vyrus, vaikus ir moteris. Jie užtiko nemažą stintų tuntą ir prisigaudė agurkais kvepiančių žuvų po kelis kilogramus.
Bet pavakare liovėsi kibti, nes, žinovų nuomone, ketvirtadienį naktį per Kuršių marias į Atmatą ir Pakalnę prieš srovę į aukštupį neršti traukiantis būrys buvo sustojęs čia trumpam tik pailsėti. Pavakare pajudėjo toliau, tad ekečių gręžėjai liko su nosimi.
„Bet vis tiek smagiausi žvejoklių atlaidai ant ledo, kuris šaktarpiu arba ištižimu dar negrasina, Rusnėje jau prasidėjo. Netrukus stintų dar pagausės, jų tuntai tirštės. Pernai stintos Nemuno žemupį prie Rusnės pasiekė kovo 8-ąją, o šiemet – tik savaite vėliau. Nors ledo šarvai stori, šaltis ilgai laikėsi, o stintų, kasmet atplaukiančių iš Baltijos jūros per Kuršių marias į gėlus upių vandenis neršti, gyvybės pratęsimo instinktas visa jėga veda tik po ledonešio. Jo dar reiks palaukti, nes naktimis vis dar pašąla,“ - kalba Nemuno deltos regioninio parko ekologas Robertas Kubilius.
Iš Marijampolės į Kuršių marias šeštadienį atvykę žvejoti degalinės operatoriai Virginijus ir Remigijus patys iš savęs juokiasi. Iš draugų per telefoną sužinoję, jog stintos puikiai Rusnėje kimba, metė eketes mariose ir atvažiavo prie Pakalnės ištakos. Bet koks nusivylimas! Nepagavo nė vienos žuvies. Tad sumetė į bagažinę savo amuniciją ir išvyko tuščiom atgal į Suvalkiją. “Kitą kartą lydės sėkmė”, - nenusiminė.
Kai ledai išeis, keliadešimt Rusnės, Šilutės, Pagėgių žvejų įmonių tinklais trauks stintas tonomis. Tada pakrantėse įsirengs žūklavietes su nameliais ant ratų ir keisis pamainomis. Naktimis stintų žvejyba būna sėkmingiausia, nes plėšrūnės žuvys intesyviausiai migruoja tamsoje.