„Mūsų draugai lietuviai turėtų suprasti, kad lenkų mažuma
nėra pavojus Lietuvai (...). Vieninteliai, kurie patenkinti, kai kyla
problemų dėl lenkų mažumos Lietuvoje, yra Maskvoje. Imperija turi
didžiausią interesą ardyti draugystę tarp demokratinių šalių,
kurios yra šalia imperijos“, - interviu BNS sakė buvęs Lenkijos
prezidento patarėjas M.T.Kaminski.
Šiuo metu Europos Parlamento Konservatorių ir reformistų
frakcijai vadovaujantis politikas sakė manąs, kad lenkų mažuma
galėtų tapti tiltu tarp Lenkijos ir Lietuvos.
„Rusija suinteresuota įtampa tarp Lenkijos ir Lietuvos mažumų
klausimais. Turime būti labai atsargūs. Lenkijos ir Lietuvos
nacionalistai patys to nežinodami gali tarnauti Maskvos interesams“,
- tvirtino Lenkijos Teisės ir teisingumo partijos ideologas.
Kelerius metus prezidento Lecho Kaczynskio (Lecho Kačinskio)
patarėju buvęs M.T.Kaminskis sakė nemanąs, kad lenkai Lietuvoje
patiria diskriminaciją, tačiau teigė, kad pavardžių rašybos
klausimo išsprendimas būtų labai naudingas.
„Dabartinės situacijos nelaikau diskriminacija, bet turėtume
išspręsti tokias problemas kaip pavardžių rašymas. Daugybę metų
kalbame savo draugams Lietuvoje - prašome, tiesiog padarykite tai,
kelios raidės nepakirs Lietuvos valstybingumo, nebijokite kelių
raidžių“, - sakė politikas.
Lietuva dažnai sulaukia priekaištų iš Lenkijos politikų, kad
nesilaiko duoto pažado įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose
originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis. Dabartinė Lietuvos
vyriausybė tam pritaria, tačiau Seime kol kas balsavimo nebuvo.
Lietuvoje yra abejojančių, ar toks pavardžių rašybos įteisinimas
atitiks Konstituciją.
Pasak M.T.Kaminskio, Lietuvai ir Lenkijai pasisekė, kad,
priešingai nei tarpukariu, dešimtajame dešimtmetyje abi pusės
suvokė, jog nacionalizmas būtų labai pavojingas.
„1919 metais valstybės ir tautos buvo jaunos, buvo daug erdvės
tik į save nukreiptam nacionalizmui. Pradžia buvo labai bloga -
Lenkijos kariuomenės invazija į Vilnių, kurią lietuviai laikė
labai brutaliu jėgos panaudojimo aktu. 1989-1990 metais buvome
protingi suprasti, kad nacionalizmas yra labai pavojingas“, - teigė
M.T.Kaminskis.
„Suprantu, kad buvo istorinių priežasčių lietuviams bijoti
lenkų buvimo čia. Bet šiandien Lenkijoje nėra jokios politinės
jėgos, kuri bent užsimintų apie sienas. Lietuva kaip nepriklausoma
valstybė pripažįstama iš širdies“, - sakė Europos Parlamento
narys.
Politikas tvirtino esąs įsitikinęs, kad geopolitiškai Lenkija
ir Lietuva privalo bendradarbiauti.
„Nėra tokios geopolitinės galimybės, kad Lenkija būtų laisva,
o Lietuva ne, ar atvirkščiai. Geopolitiškai yra tik viena galimybė
- arba mes kartu laisvi, arba kartu pavojuje. Turime būti kartu.
Lenkijos prezidentas L.Kaczynskis kuria aljansą nuo Talino, per
Rygą, Vilnių, Varšuvą, Kijevą iki Tbilisio. Kartu esame labai
stiprūs - kartu su Ukraina, Lenkija, Lietuva, Baltijos šalimis,
Gruzija“, - sakė politikas.
Lietuva ir Lenkija pastarąjį dešimtmetį Europos Sąjungoje
buvo laikomos itin artimomis sąjungininkėmis, buvo geri asmeniniai
prezidentų ryšiai, bet dvišalius santykius kartais vis užtemdydavo
klausimai dėl tautinių mažumų situacijos abejose šalyse.
Diplomatai sako, kad itin kategoriškai šiuo klausimu yra
nusiteikęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis
(Radoslavas Sikorskis), kuris teigia neatvyksiąs į Lietuvą tol, kol
nebus patenkinamai išspręsti tautinių mažumų klausimai.
Lenkai yra gausiausia tautinė mažuma Lietuvoje ir sudaro apie 6
procentus gyventojų. Lenkais Lietuvoje save laiko per 200 tūkst.
žmonių, dauguma iš jų gyvena Rytų Lietuvoje.