Šilutės savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės tarnybos
vadovas Romas Renčeliauskas sako, kad problemų yra ne tik dėl
sniego, bet ir storo ledo sluoksnio ant upių ir kitų vandens
telkinių. Kuršių mariose ir Nemune ledo storis, anot jo, siekia
pusmetrį ir daugiau, tad laukiama didelių ledų sangrūdų.
„Turime labai daug pievų, laukų apsemtų, kanalai pilnėja, ir
vandens lygis upėse (...) kyla, ir kyla pakankamai sparčiai, ir jau
dabar rajone mes turime apsemta daugiau nei aštuoni kilometrai
kelių“, - teigė R.Renčeliauskas.
Tuo metu Aplinkos ministerijos atstovas Laimutis Budrys neatmeta,
kad esant kritinei padėčiai, ledus teks sprogdinti. Kad tai būtų
galima daryti, anot L.Budrio, pirmiausia regione turi būti paskelbta
ekstremali padėtis.
„Sukurta ekstremalių situacijų valdymo komisija, kuri
konkrečiais atvejais priima sprendimus. Tos ledo sangrūdos
nebūtinai gali būti pačioje Nemuno deltoje, gali būti atskirose
atkarpose Nemune, Neryje, kas jau yra šiais metais buvę. Kito būdo
kartais ir nebūna kaip tik sangrūdą išsprogdinti“, - aiškino
L.Budrys.
Kasmet Nemuno žemupyje fiksuojami didelius plotus užliejantys
pavasariniai potvyniai. Stichinį ar katastrofinį vandens lygį
siekiantys pavojingi Nemuno deltos potvyniai kartojasi kas 12-15
metų.
Nemuno potvynio užliejamose teritorijose patenka daugiau kaip 4,6
tūkst. gyventojų, užliejama per 500 kvadratinių kilometrų
Klaipėdos ir Tauragės (Pagėgių savivaldybės) apskričių
teritorijos, visada užliejamas kelio Šilutė-Rusnė ruožas, dėl to
paprastai nutrūksta reguliarus susisiekimas autotransportu su Rusnės
sala, kurioje gyvena apie 2000 gyventojų.