Anot politiko, pirmadienį partijos prezidiumas nusprendė, kad ji
esą „negali pritarti žmonių skurdinimo ir visuomenės klaidinimo
politikai“.
„Krikščionių partija ir jos frakcija Seime siekia ir sieks
šalyje finansinių-socialinių pokyčių, bet ne postų“, - po
posėdžio žurnalistams aiškino ekspremjeras G.Vagnorius.
Partija pareiškė „nematanti galimybių pasiekti žmonėms
naudingų permainų dabartinėje valdančiojoje koalicijoje“.
„Prezidiumas nusprendė Krikščionių partiją skelbti opozicine
politine jėga su galimybe jos frakcijai Seime dalyvauti naujos
valdančiosios daugumos sudaryme“, - teigiama partijos pranešime
spaudai.
G.Vagnorius po prezidiumo posėdžio aiškino, jog norima kurti
plačią naują daugumą nuo politinės kairės iki dešinės, kuri
jau „aritmetiškai“ esą egzistuoja, tik neaišku, kaip bus
„įforminta“.
„Mes įsivaizduojame plačios daugumos naują valdančiąją
koaliciją, kurioje ne vien Krikščionių partija atstovautų centro
dešinės politiką (...). Tikimės, kad tai bus plati kairės, centro
ir dešinės koalicija. Neatmetame, kad opozicijoje gali likti tik
Tėvynės sąjunga“, - pareiškė politikas.
„Aritmetinė dauguma ir dabar yra - tai parodė praeitos savaitės
balsavimas. Klausimas, kaip ji turėtų būti įforminta“, - tvirtino
jis.
Anot G.Vagnoriaus, „už galimą politinės valdžios pasikeitimą
atsakomybė pirmiausia tenka Tėvynės sąjungos lyderiui ir jo
rėmėjams, kurie savanaudiškais tikslais atstūmė dalykinę
Krikščionių partijos frakcijos paramą Seime“.
Jo žodžiais, partijos prezidiumas nepriėmė sprendimo
rekomenduoti frakcijos nariams atsisakyti kokių nors pareigų, bet
esą jei valdantieji taip nuspręs, krikščionys „neprotestuos“.
G.Vagnorius taip pat užsiminė, kad tikimasi frakcijos gretų
pagausėjimo - esą konkrečiau tai paaiškės antradienį.
Pirmadienį Krikščionių partijos frakcijos prezidiumo posėdyje
lankėsi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijai priklausantis Vidmantas Žiemelis. Jis esą atvyko
pareikšti palaikymo šiai frakcijai.
Šiuo metu keturių partijų valdančioji koalicija turi trapią
daugumą parlamente - formaliai 71 balsą iš 141. Jos patvarumu
suabejota praėjusią savaitę, kai parlamentas nepritarė Liberalų
ir centro sąjungos siūlomam kandidatui į Seimo vicepirmininko
postą.
Alternatyvią programą paskelbusios Socialdemokratų partijos,
Darbo partijos bei partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime
turi 53 atstovus.
Socialdemokratas Juozas Olekas teigia, jog Krikščionių partijos oficialus įsiliejimas į opoziciją dar labiau sustiprina galimybes sudaryti naująją daugumą, kurioje, jo manymu, galėtų būti 83-84 nariai.
"Trys buvusios politinės opozicijos frakcijos turi 53 narius, dabar turime pridėti 13 Krikščionių partijos frakcijos (narių - ELTA). Taigi jau susidaro 66 (balsai - ELTA). Mišriojoje grupėje taip pat yra dalis žmonių, kurie jau pritaria (alternatyviai programai - ELTA)", - teigė J.Olekas pirmadienį Seime.
Socialdemokratas teigė asmeniškai perdavęs naująją alternatyvią programą ir šiuo metu valdančiojoje koalicijoje esančioms Liberalų ir centro sąjungos bei Tautos prisikėlimo partijos frakcijoms.
Kurių perbėgimo tikisi, J.Olekas neatskleidė, tačiau teigė manantis, jog naujoje daugumoje gali būti 83-84 žmonės.
Liberalcentristų ir "prisikėlėlių" frakcijos Seime turi po 7 narius. Taigi prie 66 pridėjus visus 14 abiejų frakcijų balsų būtų 80. Mišriojoje Seimo frakcijoje yra 5 nariai, iš kurių 3 - valstiečiai liaudininkai, kurių vadovas yra pareiškęs neparemsiąs planų versti Vyriausybę.
Premjeras Andrius Kubilius pirmadienį pareiškė, kad dabartinė
valdančioji koalicija dirba ir dirbs toliau.