Kreipdamasis į mažoje bažnyčioje susirinkusius apie 350
Italijos sostinės evangelikų liuteronų bendruomenės narių,
pontifikas pripažino, kad abi pusės kaltina viena kitą dėl
ekumeninio judėjimo sulėtėjimo, tačiau pabrėžė, jog tik Dievas,
o ne žmonės, gali sukurti tikrąją vienybę.
Katalikų ir evangelikų liuteronų bendruomenių ryšiai
pastaraisiais dešimtmečiais gerėjo, tačiau pastaruoju metu jų
santykiai vėl atvėso.
Kai kurie liuteronai, ypač Vokietijoje, sako, jog prie to
prisidėjo Benediktas XVI, kuris pastaruoju metu ėmė akcentuoti, jog
vienintelė tikra Bažnyčia yra katalikų.
Pasak jų, dabartinis pontifikas labiau rūpinasi santykių
gerinimu su teologiškai konservatyviomis ortodoksų Bažnyčiomis,
negu su labiau liberaliomis protestantų bendrijomis.
„Mes padalijome vieną kelią į daugelį, todėl liudijimas,
kurį turėtume skelbti, buvo aptemdytas“, - Šventasis Tėvas savo
gimtąja vokiečių kalba sakė toje pačioje bažnyčioje, kurioje
1983 metų pabaigoje įvyko jo pirmtako Jono Pauliaus II istorinis
susitikimas su Romos liuteronais.
Romos evangelikų liuteronų bendruomenės vadovė Doris Esch
priminė, kad Benediktas XVI prisidėjo kuriant Bendrą
deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos, kurią Augsburge 1999 metais
pasirašė Pasaulinės Liuteronų Federacijos ir katalikų Bažnyčios
atstovai. Tas dokumentas padėjo išspręsti kai kuriuos nesutarimus,
iškilusius tarp protestantų ir katalikų XVI amžiuje, kai
prasidėjo Reformacijos judėjimas.
„Šventasis Tėve, žinokit, kad esate čia laukiamas“, -
pabrėžė D.Esch.
Vokietijos krikščioniškosios Bažnyčios šių metų gegužę
planuoja Miunchene surengti ekumeninį festivalį. Kai kurie
protestantai siūlė surengti bendrą Komunijos priėmimą, tačiau
katalikai atsisakė, nes abi konfesijos nesutaria dėl šių
pagrindinių krikščioniško apeigų esmės.
Benediktas XVI pirmą kartą po jo išrinkimo Katalikų
Bažnyčios vadovu lankėsi Romos gatvėje Via Sicilija esančioje
evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurios bendruomenę sudaro apie
350 narių. 1998 metais jis yra dalyvavęs šioje bažnyčioje
vykusiuose debatuose apie ekumenizmą.
Dabartinio popiežiaus pirmtakas Jonas Paulius II joje apsilankė
su istoriniu vizitu 1983 metų gruodžio 11 dieną, kai buvo mininos
Martino Lutherio 500-osios gimimo metines.