Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (LAEI), pasitelkęs meteorologus bei Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto, Žemdirbystės instituto, Veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto, Miškų instituto mokslininkus, atliko tyrimą, kurio tikslas – nustatyti mūsų šalies žemės ūkiui iki 2100-ųjų dėl klimato atšilimo kilsiančius iššūkius bei atsiversiančias naujas galimybes.
Vyraus dabartiniai Hanoverio orai
Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslininkė Živilė Gedminaitė-Raudonė pasakoja, kad klimato kaita apima du aspektus. Vienas jų susijęs su žmogaus veikla, didinančia šilumos efektą: oras nuolat šyla dėl pramonės, automobilių, trąšų, gyvulių virškinimo proceso metu išskiriamų dujų. Tačiau klimato kaita, susijusi su natūraliu gamtos „pulsavimu“, vyksta ir savaime. Pastebima, kad nuo XX a. pr. planetos oro temperatūra pakilo 0,7, Europoje – 1 laipsniu.
Remiantis klimatą prognozuojančių įvairių šalių institutų duomenimis, XXI a. oro temperatūra gali padidėti dar 1,5-5,5 laipsnio. Atšilimą lydės padidėjęs vidutinis kritulių kiekis. Pastebimai tirps kalnų ledynai, mažės amžinojo įšalo, sezoninės sniego dangos ir jūrų ledynų plotai. Dėl to kils pasaulinio vandenyno lygis.
Didės ir ekstremalių reiškinių – potvynių, sausrų, uraganų. Vyks spartus periodiškai drėgnų savanų ir retmiškių dykumėjimo procesas. Degraduos saugomos teritorijos, Raudonosios knygos vertybės, atsiranda ir atsiras naujų ligų, kenkėjų bei invazinių organizmų.
„Atlikus įvairių klimato kaitos scenarijų Lietuvoje analizę, galima teigti, kad ir mūsų šalies metinė oro temperatūra turi akivaizdžių kilimo tendencijų. Per du paskutinius šimtmečius vidutinė metinė oro temperatūra pakilo 0,6 laipsnio. O pastarąjį dešimtmetį, palyginti su ankstesniais, - 0,7-1 laipsnio“, - pasakoja pašnekovė.
Pasak jos, paskutiniuoju metu sparčiai keičiasi ir temperatūros ekstremumų tikimybė. Ekstremaliai karštų dienų tikimybė padidėjo 2-2,5 karto, o speiguotų pastebimai sumažėjo. Ateityje galimi vis dažnesni trumpalaikio stipraus žiemos šalčio įsiveržimai į sniegu nepadengtą teritoriją. Vidutinis metinis kritulių kiekis turėtų išlikti apytikriai toks pat, tačiau per ateinančius 50 metų žiemos kritulių kiekis turėtų padidėti apie 12,5 proc., todėl atitinkamai sumažės kritulių vasarą.
Numatoma, kad ypač sausringas gali tapti rugpjūtis. Nuolat didės ir mūsų šalies teritorijos audringumas, augs stiprių liūčių, perkūnijų, krušų skaičius. Apskritai prognozuojama, kad 2100 m. Lietuvos klimatas turėtų tapti apytikriai toks, koks dabar yra centrinėje Baltarusijoje, Lenkijoje bei šiaurinėse Vokietijos dalyse (Magdeburge, Hanoveryje).
„Nutiko taip, kad mums lemta gyventi ant šylančio klimato bangos. Todėl belieka atidžiai sekti ir reguliuoti žmogaus veiklą, ją švelninti, taip pat stebėti natūralius gamtos procesus ir bandyti prie jų prisitaikyti“, - kalba Ž.Gedminaitė-Raudonė.
Pasak jos, pagrindinis veiksnys, mūsų šaliai ne tik sukeliantis daugiausia grėsmių, bet ir suteikiantis naujų galimybių, yra vidutinės metinės temperatūros kilimas, nes skirtingai nei Pietų kraštuose, pavyzdžiui, Italijoje, Ispanijoje, Lietuvai negresia vandens problema. Tačiau yra ir neigiamas veiksnys – didėjantis ekstremalių gamtos reiškinių skaičius.
„Šiltos žiemos atneša labai daug žalos, jei staiga pašąla, o laukuose nėra sniego. Vasarą ne mažiau pavojingos netikėtos krušos, liūtys ir vėjai. Jeigu kritulių nemažai bus žiemos metu, o vasarą jų trūks, žemės ūkiui tai taip pat nebus į naudą“, - prognozuoja Ž.Gedminaitė-Raudonė.
Miškų bus daugiau, bet grybų - mažiau
LAEI klimato pokyčių iki 2100 m. grėsmes ir galimybes tyrė atsižvelgiant į miškų, žemdirbystės ir sodininkystės bei gyvulininkystės sektorių specifiką.
Prognozuojama, kad miškų sektoriuje didžiausią grėsmę per artimiausią šimtmetį kels miškų gaisringumas dėl kritulių kiekio mažėjimo vasarą. O dėl padidėjusio kritulių kiekio žiemą padidės grėsmės dėl maisto medžiagų ir skaidulų išplovimo iš dirvožemio. Tai ypač turės neigiamos įtakos mažiesiems augalams, nes maisto medžiagų stygius skurdins miškų dangą. Taip pat didės pažeidimų tikimybė dėl pavasario ir rudens šalnų. Dėl šių priežasčių mažės ir miško šalutinių produktų – grybų, uogų, vaistažolių.
Ekspertų vertinimu, nors ir ne tokią akivaizdžią kaip gaisringumas ar dirvožemio kokybės pablogėjimas, grėsmę miškams kels ir vėjavartos dėl smarkių vėjų, ir miško ruošos sąlygų pablogėjimas dėl šiltų bei lietingų orų žiemą.
„Tačiau prieš daugumą grėsmių yra apsaugos priemonių, kurias tik reikia parinkti ir pradėti įgyvendinti“, - pastebi mokslininkė.
Jos teigimu, miškininkystei ateityje ne tik kils grėsmių, bet ir atsivers naujų galimybių.
„Ilgiau tęsiantis šiltajam metų periodui, miškų produktyvumas padidės, nes ilgiau tęsis vegetacijos periodas. Miškuose padaugės smulkiųjų gyvūnų prieauglis, t.y. maisto šaltinis medžiojamajai faunai, nes nuo pavasario iki rugpjūčio sausrų pakaks augmenijos smulkiesiems gyvūnams daugintis. Apskritai miškų plotai turėtų didėti.
Šį procesą jau dabar skatina Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės, teikiama finansinė parama nenašias žemes apsodinant mišku. Gaisringumui stabdyti taip pat yra priemonių, kurios padeda greitai reaguoti į pavojų ir parinkti ilgalaikes kovos priemones, kurios ir šiuo metu taikomos Pietų Europoje. Ekspertai siūlo įrengti saleles, apsaugines juostas, griovius. Realiai tikrai galima parengti planą, kurį įgyvendinus miškų gaisringumas sumažėtų minimaliai“, - neabejoja
Ž.Gedminaitė-Raudonė.
Laukuose vešės plačialapiai kukurūzai
Žemdirbystei ir sodininkystei daugiausia žalos ateityje darys ekstremalūs gamtos reiškiniai – stiprūs vėjai ir gausūs krituliai. Tai turės didelės įtakos dirvožemio degradacijai – rūgštėjimui ir vandens erozijai.
„Tačiau netgi tokia, sakytum, nereikšminga detalė kaip gyvatvorių sodinimas viduryje laukų gali pagerinti situaciją“, - teigia pašnekovė.
Taip pat prognozuojami ir derliaus nuostoliai bei praradimai dėl sausrų ir netikėtų šalčio bangų vegetacijos metu. Klimatui šiltėjant rasis naujų kenkėjų iš Pietų Europos, prie kurių mūsų dabartiniai augalai nėra prisitaikę. Todėl gali būti pažeista ekosistema.
Tačiau tuo pačiu metu žemdirbystės ir sodininkystės sektoriuje didės lauko augalų ir želdynų produktyvumas. Atsivers galimybė auginti alternatyvius augalus, labai produktyvias Pietų kraštų veisles. Padidėjusi vidutinė temperatūra ir pailgėjęs vegetacijos laikotarpis leis įsivežti ir adaptuoti naujas plačialapių augalų veisles.
Pasak LAEI mokslo darbuotojos, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai jau dabar atlieka bandymus, kaip tokie augalai galėtų pas mus adaptuotis. Prognozuojama, kad iki 2100 m. didžiąją dalį tradicinių Lietuvos augalų pakeis įvežti ir adaptuoti nauji, atsparesni nepalankioms sąlygoms, aukštesnei temperatūrai.
„Deja, nieko nepadarysime - pušys ir kiti spygliuočiai po truputį trauksis į šiaurę, bet lapuočiai ir plačialapiai augalai suteiks privalumų mūsų šalies ūkiui“, - prognozuoja Ž.Gedminaitė-Raudonė.
Gyvulininkystė gali suklestėti
Gyvulininkystės sektoriui kintantis klimatas kels mažiausiai grėsmių ir atvers daugiausiai naujų galimybių, kurias gyvulių augintojai galės sėkmingai išnaudoti. Šiltėjant klimatui uždaro tipo tvartai taps nereikalingi, gyvuliai ilgiau bus laikomi lauke.
Viena galimų grėsmių - gyvulių laikymo sąlygų blogėjimas dabartinio tipo uždaruose tvartuose. Yra ir nemalonių kvapų sklidimo dideliu atstumu grėsmė karštaisiais metų mėnesiais, tačiau to bus galima išvengti pasitelkiant naujas technologijas, įrengiant dujų rezervuarus ir statant biodujų perdirbimo įmones. Tačiau galimi ir naujų gyvulių ligų protrūkiai. Pasak pašnekovės, visos šios problemos nėra neišsprendžiamos.
„Lietuvoje karštis nebus toks nepakeliamas, kad čia negalėtų gyventi senyvi žmonės ar prisitaikyti gyvūnai“, - neabejoja Ž.Gedminaitė-Raudonė.
Pasak jos, gyvulininkystės perspektyvos Lietuvoje yra geriausios, tereikia efektyvesnių atliekų tvarkymo technologijų. Gyvulių auginimo savikaina turėtų mažėti, tvartų statyba pigti, mėšlo fermentacijos procesai spartėti.
Dėmesys ir pinigai reikalingi jau šiandien
„Tam, kad ateityje žemės ūkis galėtų sėkmingai vystytis, valstybė atitinkamą dėmesį turi rodyti ir lėšų skirti jau šiandien. Turi būti telkiamos mokslininkų pajėgos, suburtos jų konsorciumų grupės, parengtos rekomendacijos ūkininkams, vykdoma plati švietėjiška veikla, skelbiami tyrimų rezultatai. Be to, svarbu skatinti savanorišką pasėlių draudimą, rūpintis žemės ūkio paskirties žemės drenažo įranga, miškų apsauga nuo gaisrų“, - pasakoja LAEI mokslininkė.
Pasak jos, visi šie dalykai turi būti sprendžiami nacionaliniu lygiu.
Pasak Ž.Gedminaitės-Raudonės, klaidinga būtų manyti, kad iki šiol mūsų šalyje nieko nepadaryta siekiant amortizuoti klimato atšilimo keliamas grėsmes. Vien Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programoje yra devynios antrosios krypties priemonės, susijusios su gamtosauga ir padedančios kovoti su klimato kaita. Daug nuveikę yra ir Lietuvos mokslininkai, kurdami ir adaptuodami naujas augalų veisles.
LAEI ir Žemės ūkio ministerija dalyvauja tarptautiniame projekte „Baltijos iššūkiai ir galimybės vietinei ir regioninei, veikiamai klimato kaitos, plėtrai – Baltijos klimatas“. Projekto įgyvendinime dalyvauja 23 partneriai iš septynių Baltijos jūros regiono šalių, tiriamos klimato kaitos keliamos grėsmės ir galimybės keturiems sektoriams – žemės ūkiui, energetikai, transportui ir namų ūkiams.
2012 metais, įgyvendinus šį projektą, bus parengtos rekomendacijos Baltijos jūros regiono šalių savivaldybėms ir gyventojams, siekiant padėti jiems prisitaikyti prie klimato kaitos.