Ekologinio ūkio savininkui miestas jau svetimas

„Aš gyvenu ten, kur dabar veržiasi miesto žmonės, bėgantys nuo asfalto“, - pasididžiuodamas taria 42 metų grynas kaunietis Raimondas Bernotas, jau 20 metų ūkininkaujantis Rokiškio rajone, netoli Kamajų miestelio.

Tai, kad jis ne rokiškėnas, supratau iš pirmų jo ištartų žodžių, mat tarmė ne ta.

Kuokšių kaime gyvenantis ekologinio pieno ūkio šeimininkas savo ūkio privalumus vardijo taip greitai, tarsi bertų grūdus į dirvą: šeima beveik kasdien geria šviežiai spaustas morkų sultis, valgo darže be trąšų užaugintas daržoves, vasarą gardžiuojasi visokiomis uogomis, neperka mėsos, nes turi savos užsiaugintos.

Savo gimtinės Kauno vyras nepasiilgsta. Nuvažiavęs su reikalais nepajunta jokių sentimentų, tad ilgiau ir neužsibūna.

Ir draugus ten paliktus jau retai beprisimena. Jie atšoko čia, kaime, jo vestuves ir daugiau svečiuose nepasirodė.

„Jiems turbūt ne tas lygis. Ką gi, aš rinkausi šeimą, o ne draugus“, - nesigaili praeities R.Bernotas.

Kas savaitgalį kūrenamoje atnaujintoje kaimo pirtelėje jam užtenka naujų draugų ir nemažo artimųjų pulko.

Ūkininkas nesigaili, įmynęs gilią pėdą į vaikyste kvepiančią prosenelių žemę. Nesigaili ir prieš 20 metų vedęs senelių kaimynų dukrą, dvejais metais už save vyresnę siuvėją Jolitą iš kadaise vadintos Kuokšių ulyčios.

Gal kiek gailiau to, kad mokslus tuometėje Žemės ūkio akademijoje vos pradėjęs metė, mat buvo jaunystė - kvailystė, kita vertus, mano, kad visus universitetus vėliau savo ūkyje išėjo.

Jauna šeima apsigyveno Raimondo mamos Janinos Bernotienės tėviškėje. Čia jaunieji Bernotai atšoko ir savo vestuvių valsą.

Raimondo tėvai Adolfas ir Janina Bernotai iš Kauno Kuokšių kaiman grįžo dar anksčiau, o sūnui vedus užleido jam senelių, mamos tėvų, namus ir persikėlė į Skeirių kaimą - už 4 kilometrų esančius Adolfo tėvų namus.

R.Bernotas nedelsdamas įkūrė savo ūkį, tapo penktuoju jaunuoju ūkininku rajone. Jo turtas buvo 30 hektarų nemelioruotos žemės ir dvi močiutės dovanotos karvės. Pora nepuolė staigiai plėsti ūkio, nes vengė įklimpti į bankų ir kitų kreditorių paskolų liūną.

Dar po dešimtmečio ūkininkai apskaičiavo, kad kur kas perspektyviau naudotis ekologinės produkcijos privalumais. Nors 2003-2005 metais smarkiai vėlavo atsiskaitymai už produkciją, o už ekologinio pieno litrą supirkėjai mokėjo tik centu daugiau nei už įprastinį, tačiau gerokai didesnės išmokos už deklaruotą ekologinę žemę sugundė šeimą.

Ūkininkavimo pradžią vyras prisimena kaip baisų šaipymąsi iš ekologinių ūkių. Tikrintojai plaukė krūvomis, kone kasdien, atrodė, jiems ir galo nebus. Bet dabar jau tų svečių rečiau bebūna.

Dar prieš kelerius metus žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė buvo įvedusi tokią tvarką: aplink jau seniai neveikiančias kapinaites turi būti 150 metrų sanitarinė zona. Esą žemę užterš senolių kaulai. O kad nuo kaimyno, tonomis pilančio chemines trąšas į savo dirvas, apsauginis atstumas - tik 5 metrai - nieko tokio. Dėl tokių įstatymų per kelerius metus ir rokiškėnas patyrė tūkstančius litų nuostolių.

Ekologiniame ūkyje daug griežtų reikalavimų. Negalima duoti gyvuliams jokių maisto priedų, nieko, užauginto neekologiškai, taip pat genetiškai modifikuotų organizmų produkcijos. Draudžiama pievas tręšti cheminėmis trąšomis, tik mėšlu ir srutomis, būtina vykdyti sėjomainą.

Viskas, kas sukurta Bernotų ūkyje, kurta pamažu: per daug metų iš savo gyvulių prieauglio didinant bandą. Iš bendrovės prieš kelerius metus pusvelčiui įsigytoje fermoje ūkininkai laiko, šiuolaikine ūkininkavimo kalba sakant, 50 sąlyginių vienetų galvijų. Tai reiškia visų gyvulių su prieaugliu vidurkį. Melžiamų karvių dabar yra 30.

Karves melžia pati ūkininkė, šeima nieko nesamdo. Dabar žiema, pieno mažiau, o daug karvių veršingų, tad kas antrą dieną pienvežis išveža apie 700 litrų pieno. Visas pienas laikomas metalinėje statinaitėje - šaldytuve. Vasarą pieno padaugėja dvigubai.

Dabar Bernotai ūkininkauja 115 hektarų žemės plote, pusę jos nuomojasi. Didžioji žemės dalis - aplink namus, o nuo jų iki fermos - kilometras.

Pavienė ūkininkų kova su supirkėjais dėl palankesnių pieno kainų buvo varginanti.

Prieš 4 metus Rokiškyje keli bendraminčiai ūkininkai įkūrė kooperatyvą „Eko tikslas“. Prie jo prisijungė ir J.Bernotas. Šiuo metu kooperatyvo sąrašuose jau yra 28 nariai iš visos Aukštaitijos. Kooperatyvas įsigijęs du pienvežius. Ir iškart visi ūkininkai pajuto, kad su jais jau skaitomasi.

Dabar iš Bernotų karvių fermos sveikas pienas išvažiuoja į Raimondo gimtąjį Kauną, „Pieno žvaigždžių“ bendrovę.

Iki sunkmečio pieno perdirbėjai už ekologišką pieną mokėjo po litą, sunkmečio pradžioje - 59 centus, dabar kiek daugiau. Kaina dar nesanti gera, nes ekologinio pieno primilžiai mažesni nei paprasto pieno, kurį didina gyvuliams duodami pieno gamybos papildai.

Bernotai gauna žemdirbiams skiriamą Europos Sąjungos paramą: deklaruoja dirbamą žemę, pievas, pasėlius. Ūkį modernizuoti labai padeda ir ES tiesioginės išmokos. Už jas R.Bernotas įsigijo srutų vežimo cisterną, mėšlo kratytuvą.

Nagingas vyras daug ką susikuria ir savo rankomis: jis sukonstravo įrenginį, šieno ritinius apvelkantį plėve, sumontavo ir ritinių rinktuvą.

Visus pagrindinius ūkio darbus sutuoktiniai įveikia patys. Tėvams daug padeda 18-metis sūnus Gediminas ir 12-metė duktė Indrė. Vaikai mokosi Kamajų Antano Strazdo gimnazijoje.

R.Bernoto vaikystės vasaras pas senelius primena prieš 60 metų statyta pirtis, ji atjauninta naujojo šeimininko rankomis. Šalia pirties auga su tėvu sodintos 30-metės eglės. Puikiai vyras prisimena ir čia gautos „beržinės košės“ skonį - jos įkrėsdavo močiutė už berniukiškas išdaigas.

Paaugęs anūkas padėjo seneliams nudirbti kaimiškus darbus, už tai senelis leido važinėtis motociklu su lopšeliu. Paaugliui IŽ-429 buvo kaip vaistas po geros rykštės.

Pats R.Bernotas nemėgsta keliauti, bet žmoną pamatyti pasaulio išleidžia. Pernai vasarą ji lankėsi Prancūzijoje. Ūkyje tuomet darbavosi uošviai. Darbščiam sūnui tėvas nupirko automobilį ir keturratį motociklą.

Senoje klėtyje dar guli senelio ūkio rakandai, girnų akmenys, rastos darže dvi 1798 metų varinės monetos, moteriškas surūdijęs papuošalas. Giminės reliktus šeimininkas nori išsaugoti.

Bernotai jau keleri metai uždirbtus pinigus skiria senojo namo atnaujinimui, bando kiek galėdami išlaikyti senovinį stilių. Tačiau didžiulės krosnies name nebeliks, ją pakeis centrinis šildymas, atsiras ir kitų patogumų.