Jo nuomone, taip pat būtina apibrėžti Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Valstybės saugumo departamento vaidmenį bei vykdomas priemones kovoje su „nešvarių pinigų“ legalizavimu, ypač, kai tai peržengia Lietuvos sienas ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.
Antradienį spaudos konferencijoje Seimo NSGK pirmininkas A.Anušauskas ir Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras išsakė susirūpinimą dėl „šešėlinių“ ir nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimo, nes tai neigiamai atsiliepia valstybės ekonomikai, biudžeto pajamų surinkimui bei nustatytai verslo tvarkai.
„Tokios lėšos taip pat yra naudojamos politiniams procesams paveikti, darant įtaką ir vietos savivaldybių, ir galbūt kai kurių politinių jėgų sprendimams“, - pabrėžė A.Anušauskas.
Jis priminė, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. tuometė socialdemokratų ir jų partnerių valdžia panaikino konservatorių priimtą Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymą, kuris numatė asmenų, įtariamų arba kaltinamų padariusių sunkų savanaudišką nusikaltimą, bei jų artimųjų įpareigojimą pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą. Anot politiko, tuo pačiu metu nebuvo imtasi deramų priemonių, kad kituose įstatymuose turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo patikrinimo nuostatos būtų deramai realizuojamos ir būtų išvengta „nešvarių pinigų“ plovimo.
Pasak A.Anušausko, tokia padėtis buvo ir yra nepatenkinama. Jo nuomone, kova su „šešėlinėmis pajamomis“ ir „nešvarių pinigų“ legalizavimu turi būti efektyvesnė.
„Būtina šalinti nusikalstamu būdu įgytų lėšų ir turto, įsigyto panaudojant šias lėšas, konfiskavimo kliūtis. Kol kas nusikalstamu būdu gautos lėšos gali būti nesunkiai legalizuojamos, o valstybės institucijoms trūksta ne tik efektyvesnių teisinių mechanizmų, nukreiptų „nešvarioms“, šešėlinėms ir iš nusikalstamos veiklos uždirbtoms pajamoms neutralizuoti, bet ir geresnio tarpusavio bendradarbiavimo, centralizuoto jų veiklos koordinavimo, tarpusavyje apsikeičiant turima informacija, ją analizuojant ir pagal tai nustatant bei taikant efektyvias, analize pagrįstas priemones“, - sakė A.Anušauskas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas S.Šedbaras, pritardamas problemos aktualumui, akcentavo konkrečių valstybės institucijų veiklą.
„Susidaro įspūdis, kad koordinacijos tarp valstybės institucijų, derinant veiksmus, trūksta. Paminėčiau Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir Muitinės departamentą“, - sakė S.Šedbaras.
Tuo tarpu Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius neigia kaltinimus, esą 2004 m. gegužės 1 d. tuometė socialdemokratų valdžia atsisakė įpareigojimo pagrįsti turto įsigijimo ir pajamų teisėtumą.
Pasak A.Butkevičiaus, šios nuostatos buvo perkeltos į kitą - Mokesčių administravimo įstatymą, tokiu būdu „nešvarių pinigų“ plovimui užkertant kelią kur kas operatyviau.
„Tikriausiai Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas nepasidomėjo, kodėl jo minėto įstatymo buvo atsisakyta. Asmenų turto įsigijimo ir pajamų teisėtumo pagrindimo įstatymo nuostatos buvo perkeltos į Mokesčių administravimo įstatymą. Jomis suteiktas leidimas administruoti vietos mokesčių administratoriams. Mokesčių administratoriai gavo teisę iš abejonių keliančių asmenų pareikalauti paaiškinimo apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius bei juos pagrįsti. Šios nuostatos leido greičiau ir operatyviau vykdyti administravimą“, - teigia A.Butkevičius.
Pasak LSDP frakcijos seniūno, Mokesčių administravimo įstatymu užtikrintas mokesčių administratoriaus ir kitų valstybės institucijų bendradarbiavimas, numatyta pareiga informuoti apie mokesčių pažeidimų požymių turinčias veikas Valstybinę mokesčių inspekciją. Teisiškai įtvirtintas teisėsaugos ir mokesčius administruojančių institucijų bendradarbiavimas.
„Siūlyčiau ponui A.Anušauskui prieš pateikiant teiginius pasidomėti vieno ar kito įstatymo pakeitimo motyvais“, - sako A.Butkevičius.