Tokį pyktį sukėlė žinia, kad Kovo 11-ąją Katedros aikštėje tautą sveikinę atlikėjai į kišenę įsidėjo po kelis šimtus litų.
O dabar įsivaizduokime tokią situaciją: Kovo 11-ąją troleibusų vairuotojai ar prekybos centrų pardavėjai būriais atsisako algos, o kiemsargiai dėkingumo kupinomis akimis už dyką renka šiukšles, kurias paliko susirinkusi minia.
Absurdas? Tai ko norite iš muzikantų? Jie, beje, irgi turi šeimas, moka už pabrangusį šildymą, o kartais nori pavalgyti.
Ir, beje, kartais netgi nuoširdžiai sutinka dirbti už dyką.
Pavyzdžiui, pernai atlikėjai neprašė honorarų už dalyvavimą prezidentės inauguracijoje.
Matyt, naiviai tikėdamiesi, kad, užuot puolusi valyti neįtikusių kadrų, šalies vadovė kada nors išgirs ir silpstantį menininkų balsą, kimdomą mokesčių kilpos.
Tas naivumas jau išgaravo, bet nuoskaudos niekur nedingo. Todėl jie ir neina už dyką dainuoti į renginį, kuriuo galiausiai puikuosis tie patys mokesčių kilpos rezgėjai.
Šįkart atkurtos nepriklausomybės 20-mečio šventė buvo išgelbėta. Ją parėmė geležinkelininkai ir dujininkai, sušelpę valstybę, kurios biudžete neatsirado pinigų koncertui. Žinoma, už tai rėmėjai sulaukė reklamos.
Tačiau ar galite įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, Berlyno sienos griuvimo 20-mečio šventę vokiečiai būtų surengę po „Adidas“ ar „Opel“ vėliava? Bet čia – ne Vokietija, o Lietuva.
Ir vis dėlto dar yra vilties, kad patriotizmas Lietuvoje gyvas. Juk vienas idealistas koncerte padainavo už dyką. Tai – europarlamentaras V.Landsbergis. Mokesčių perversmas jo, atrodo, nenuskurdino.