Ledonešio laukimas

Yra sudarytas civilinės saugos planas, paruošta visa reikalinga technika. Kol kas kelias iš Šilutės į Rusnę neapsemtas, bet vanduo iš kanalų jau liejasi į pievas iki pat Šilutės. Dar likę apie 20 cm iki kelio paviršiaus. Kol ledai nepajudės nuo Jurbarko ir čia neatitekės daug vandens, turi prasidėti atšilimas ir pajudėti ledai, tada jau ir tekės vanduo per kelią. Šiaip ar taip kelias bus apsemtas. Kada tai atsitiks, priklausys nuo šilumos. Potvynį tolina nakties šalčiai.

Iš Rusnės niekada neevakuojami žmonės. Nebent būtų katastrofiška padėtis, jeigu atitekėtų labai daug vandens iš Kauno marių. Rusnę saugo pylimai. Šiemet jie įšalo iki metro, todėl yra labai tvirti. Dar nebuvo tokių atvejų, kad vanduo per pylimus lietųsi į miestelį.

Anot Rusnės seniūno Vojtecho Deniušo, rusniečiams tiesiog juokinga girdint kalbas apie ledų sprogdinimą. Jie dar prisimena, kaip sovietų laikais sprogdindavo. Vienas žmogus gyveno prie pat upės, tai sprogmuo nukrito prie jo namo ir dalį pastato nušlavė. Tas namas taip dabar ir stovi. Kai susigrūsdavo labai daug ledų prie tilto, iš Aukštadvario atplaukdavo ledlaužis, kuris iš anksto pradėdavo juos traiškyti, kad galėtų išplaukti. Bet dabar jo nėra. Kas jį laikys, kai jo prireikia tik valandai ar dviem? Tačiau to ledlaužio ir nereikia. Kai susigrūdžia ledai, pakyla vanduo ir juos išneša.

Potvynio labiau negu Rusnė bijo kaimai ir vienkiemiai. Juos kasmet pasiekia vanduo, o kai kuriuos vienkiemius apsemia. Vyriausybė sudaro grėsmės zonose gyvenančių žmonių iškeldinimo programas, tačiau nė vienas sodietis nesutinka išsikelti. Jie jau įpratę išgyventi potvynius ir tai jiems įprastas normalus reiškinys, kada iš lovos žengia tiesiai į vandenį. Taip gyvenama Žalgiriuose, Juknaičiuose, o išsikelti jokiu būdu nenorima.

Pasak Šilutės r. savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės tarnybos vadovo Romualdo Renčeliausko, Nemune ir kitose upėse vandens lygis jau viršija kritinę ribą. Ties Rusnės vandens matavimo stotimi vandens lygis yra 277 cm, o stichinė riba yra 270 cm. Taigi vanduo jau liejasi į pievas. Bet Lankupiuose vandens lygis tik 512 cm, o stichinė riba - 825 cm. Ten dar nėra potvynio. Laukus ir pievas pradeda semti nuo Nemuno. Apsemtos keturios trijų kaimų sodybos. Iš viso šiuose kaimuose – 11 gyventojų. Šiuo metu po vandeniu jau yra 3445 ha žemės ir 16,5 km kelių.

Iš Šilutės į Rusnę kelias dar neapsemtas. Ledų sangrūdų dar nėra, nes nuo Jurbarko iki Kuršių marių Nemunas ir visas marių plotas sukaustytas ledu. Svarbiausia, kad iš ledų pirmiausia išsilaisvintų Kuršių marios, kad Nemune esantys ledai turėtų kur išplaukti. R. Renčeliausko manymu, tokiu atveju potvynis nebus didelis. Bet jeigu marios ledų nepriima, pakilus vandeniui, formuojasi ledų sangrūdos.

- Kokių priemonių reikės imtis, šiandien negalime pasakyti. 2006 m. buvo panaši situacija, ledas buvo storas, o potvynio praktiškai nebuvo. Tada marių ledas išplaukė ir Nemuno ledai ramiai pajudėjo. Štai šiemet marių ledas dar stovi vietoje, o vanduo vis plūsta. Bet dabar, kai naktimis pašąla, sąlygos kol kas idealios. Bet jeigu ir naktį bus teigiama temperatūra, tai sunku pasakyti, kaip viskas klostysis, - nesiryžta spėlioti R. Renčeliauskas.

- Be sprogdinimų yra ir kitų būdų, kaip pažaboti potvynį. Galima ledą tamsinti, bet tai priklauso nuo oro. Jeigu švies saulė, pabarstytos ant ledo durpės padės, o apniukusiomis dienomis nesulauksime norimo rezultato. Gerai būtų, jeigu turėtume ledlaužį. Anksčiau turėjome, o dabar tai jau istorija. Ir kariškiai anksčiau turėjo dvi amfibijas, o dabar – tik vieną. Ir mūsų Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba turi vieną amfibiją. Prieš potvynį apklausėme gyventojus, kurie norėtų evakuotis. Tačiau nė vienas nesutinka. Kol vanduo pro langus nebėgs, kol jie turės galimybę užlipti ant stogo, tol nepaliks savo namų. Žmonės potvyniui ruošiasi. Jie neišmeta mėšlo iš tvartų, o kaupia kampe, kad būtų galima kuo aukščiau pakelti gyvulius. Vienais metais kai kurių gyventojų karvės jau siekė lubas. Bet vanduo netrukus atslūgo. Prireikus esame numatę evakuoti gyventojus. Juos apgyvendinsime žemės ūkio mokyklos bendrabučiuose, kuriuose yra vanduo, valgykla. Aprūpinsime juos patalyne. Netoli bendrabučių yra tvartai galvijams. Aš dirbu nuo 1999 m. ir nuo tada neteko žmonių evakuoti, – „ŪP“ apie pasirengimą potvyniui pasakojo R. Renčeliauskas.

Jo pastebėjimu, gyventojai turėtų būti rūpestingesni. Prieš potvynį reikia susiremontuoti valtis, iš pievų susivežti šieno ritinius, kad vanduo jų nenuneštų į kanalus ir neužkimštų polderių. Civilinės saugos taisyklėse parašyta, kad neapsaugosi to, kuris pats nesisaugo. Bet, pasak pareigūno, reikia būti pasirengusiems ir blogiausiam atvejui. Todėl buvo kreiptasi į Aplinkos ministeriją dėl galimybių sprogdinti ledų sangrūdas, jeigu jos susidarytų. Taip pat prašyta Susisiekimo ministerijos imtis priemonių, kad ledai neišverstų tiltų atramų. R. Renčeliauskas tvirtai pareiškė, kad kol nebus pavojaus žmonėms, tikrai niekas ledų nesprogdins.

Nemuno žemupys ir Kuršių marios – žuvingiausi Lietuvos vidaus vandenys. Kuršių mariose priskaičiuojama 50 rūšių žuvų, iš jų 20 – verslinės. Vertingiausios lašišos, nėgės, šlakiai, stintos, sterkai (starkiai), vėgėlės, žiobriai, unguriai, sykai, lynai, ešeriai. Iš Nemuno žemupio ir Kuršių marių sugaunama 80 proc. visų šalies vidaus vandenų žuvų. Šiemet Lietuvai Kuršių mariose leista sužvejoti 480 t karšių, 120 t sterkų, 470 t stintų, kurios netrukus būriais plūstels į nerštavietes. Tad jei tektų sprogdinti ledų sangrūdas, perniek nueitų žuvivaisininkų darbas.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vadovas dr. Tomas Virbickas, „ŪP“ paklaustas, ar naudotinas būdas sprogdinti ledus Nemuno deltoje ir Kuršių mariose, prisiminė, kad sovietmečiu tai būdavo daroma. O dėl šių metų ketinimų sprogdinti suabejojo: „Aš nežinau, kaip bus sprogdinama, kokie sprogmenys. Ar tai bus vienas didelis, ar daug mažų sprogdinimų daugelyje vietų. Tai priklauso nuo sprogdinimų masto.

Jeigu bus daug mažų, lokalių, bandant suskaldyti ledą į lytis, galbūt jie ir neturės didesnės žalos. Bet jeigu vienas didelis sprogimas, tai aišku, kad visa, kas yra po tuo ledu, būtų nebegyva. Šiuo metu migruoja stintos, jos būriuojasi Nemuno deltoje, ruošiasi plaukti į nerštavietes. Joms gali būti padaryta žalos. Žinoma, žiūrint iš gamtosauginių pozicijų, geriau būtų panaudoti kitus būdus. Sprogdinimas - gana drastiška ir nepageidautina priemonė.“

Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Akvakultūros ir vidaus vandenų skyriaus vedėja Birutė Paliukėnaitė neprieštarautų ledų sangrūdų sprogdinimams, jeigu susidarytų ekstremali situacija. „Jeigu potvynis pridarys žmonėms žalos, tai mes būsime apkaltinti, kad mums žuvys svarbiau negu žmonės“, – pagrindė savo nuomonę B. Paliukėnaitė. Bet dar nėra buvę, kad per potvynį Šilutėje ar Rusnėje būtų žuvęs žmogus. Todėl ji abejoja, ar susirūpinimas šiemet neperdėtas. „Kai kasdien matau Nerį, atrodo, kad nebus tokio didelio potvynio – vanduo upėje pamažu slūgsta. Ir jeigu staigiai neatšils, tai ir to potvynio gali nebūti. Bet niekas nežino, kaip iš tikrųjų nutiks. Manau, kad apie ledų sprogdinimą galima galvoti tik kraštutiniausiu atveju, kai jie jau grės žmonių gyvybei, sveikatai ir jų turtui.“

Tokią pat nuomonę išsakė ir AM Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys: „Ekstremali situacija būna, kai kyla pavojus žmonių gyvybei, sveikatai arba jų turtui dėl įvairių priežasčių. Ekstremalią situaciją skelbia savivaldos taryba pagal nustatytus tokių situacijų kriterijus. Jeigu grėsmė kiltų visai Lietuvai, tai būtų sudaryta Centrinė ekstremalių situacijų valdymo komisija. Tokios komisijos sudaromos ir savivaldybėse. Į jas įeina vietinės valdžios atstovai, aplinkosaugininkai, Priešgaisrinės tarnybos vadovai. Komisija parenka priemones, kokių reikėtų imtis, kad jas naudojant būtų padaryta mažesnė žala negu nesiėmus jokių priemonių. Aplinkosaugininkų leidimų nereikės, jeigu bus paskelbta ekstremali situacija ir Ekstremalių situacijų valdymo komisijos sprendimas būtų sprogdinti ledų sangrūdas.

Ledų sprogdinimas nereiškia, kad mėtysime bombas iš lėktuvų. Ledus sprogdinsime ten, kur susidaro sangrūdos – upės vingiuose, seklesnėse vietose. Ten, kur yra ledų sangrūda, vandens sluoksnis tarp ledo ir dugno būna toks mažas, kad žuvys traukiasi iš po tos sangrūdos. Be to, yra speciali sprogdinimo technologija. Gręžiamas ledas, dedamos sprogmenų kapsulės, kuriose mažiau sprogstamosios medžiagos. Taip stengiamasi išbaidyti dar užsilikusias po ledu žuvis.

Paskui dedamos galingesnės kapsulės, kuriomis išsprogdinama ledų sangrūda. Kai kas siūlo imtis kitokių priemonių: ant ledo barstyti durpes arba chemines medžiagas, tirpinančias ledą. Bet kiekviena cheminė medžiaga vienaip ar kitaip pakenktų aplinkai ir žuvims. Bet kai jau susidariusios sangrūdos, reikalai sprendžiasi ne dienomis, o valandomis. Todėl tokiais atvejais tenka griebtis ir kraštutiniausių priemonių, nes žmogus svarbiau už viską.“