„Švietimo politika neturėtų būti vienos politinės partijos
nuosavybė. (...) Tačiau vykstant Vyriausybių kaitai, keičiantis
valdančiosios daugumos sudėčiai, partijos sugeba paversti Lietuvos
vaikus švietimo pertvarkos įkatais“, - tvirtino politikė.
Jos teigimu, kompromisinis partijų susitarimas dėl bendros
švietimo politikos lemtų greitesnę Lietuvos visuomenės švietimo
pažangą.
Kritiką Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtam
Švietimo įstatymo projektui spaudos konferencijoje išsakė ŠMKK
pirmininkas, konservatorius Valentinas Stundys.
„Reikia įstatyme įteisinti mokyklų tinklo įvairovę.
Pasižiūrėjus į įstatymo projektą pamatysim visai kitus dalykus“,
- kalbėjo V.Stundys, pasak kurio, daug diskusijų sukels papildomo
ugdymo institucijų vietos švietimo sistemoje klausimas.
Jo manymu, taip pat bus diskutuojama ir dėl tautinių mažumų
mokyklų.
„Manau, kad nemažai klausimų kelia tautinių mažumų
vadinamosios mokyklos, reikalingi esminiai pokyčiai, nes mano
požiūriu, valstybė yra prisiėmusi per didelius įsipareigojimus“,
- kalbėjo V.Stundys.
„Mokyklų vadovo statusas ir padėtis - ar jis amžinas karalius,
ar lyderis? Sistema, atrodo, yra tokia, kad turime amžinus
nepakeičiamus“, - dar vieną diskusinį klausimą įvardino Tėvynės
sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai
priklausantis politikas.
Vis dėlto V.Stundys tikisi, kad ŠMM parengtas Švietimo
įstatymo projektas galėtų išspręsti mokyklų savarankiškumo
stygiaus problemą. Pask ŠMKK pirmininko, šiuo metu mokyklose itin
išaugusi biurokratizacija.
„Vadyba, kuri remiasi labai stipria biurokratizacija ir
įvairiausių procedūrų teisine reglamentacija. Mokykla iš esmės
visiškai praranda savo savarankiškumą. (...) Ir tam tikrus
lūkesčius sietume su naujuoju Švietimo įstatymu“, - kalbėjo
V.Stundys.
Pasak Spaudos konferencijoje dalyvavusio buvusio švietimo ir
mokslo ministro, Mykolo Romerio universiteto dėstytojo Algirdo
Monkevičiaus, taip pat būtina daugiau dėmesio skirti kaimo
mokykloms.
„Gerai dirbanti mokykla kaimo, puikiai dirbanti, susitelkusi, ji
gerai parengia mokinius, mokiniai išvažiuoja ir negrįžta. Tai
reikia matyt ieškoti visiškai kitų būdų, kaip kelti kaimo
žmonių, ten gyvenančių žmonių, galimybes ten kurti gyvenimą
tokį, kad jis būtų patogus, geras, kad jie norėtų ten gyventi“,-
kalbėjo A.Monkevičius.
Tuo metu švietimo ir mokslo viceministro Vaido Bacio teigimu, tam
tikrą lūžį kultūroje rodo visuomenėje kylantys klausimai ne tik
dėl fizinio, bet ir emocinio vaikų saugumo mokykloje.
„Ar psichinė vaiko sveikata yra tokia pat vertybė kaip
akademiniai rezultatai? (...) Ar mes vertinsim mokyklą pagal tai,
paprastai pasakysiu, kiek vaikas yra laimingas, baigęs mokyklą? Aš
paprastą rodiklį pasakysiu - kiek jis nori grįžti į buvusią
mokyklą, kiek jis nori kalbėti su savo buvusiais mokytojais. Va čia
yra vėl tam tikras lūžis kultūroje mūsų“, - teigė
viceministras.
Konferencijoje „Lietuvos mokyklų valdymas“ ketinama aptarti
Vyriausybės programos nuostatų dėl mokyklų administravimo
įgyvendinimą.