TS-LKD pirmininkas, premjeras Andrius Kubilius ketvirtadienį
žurnalistams pareiškė manąs, kad efektyviausia būtų, jei
kiekviena savivaldybė apsispręstų, kokį savivaldos rinkimų
modelį pasirinkti.
„Vienas iš pavyzdžių, kuris, man atrodo, galėtų būti įdomus
- Didžiosios Britanijos pastarojo laikotarpio pavyzdys, kur pačioms
savivaldybėms leidžiama pasirinkti iš galimų valdymo modelių,
įskaitant ir tiesioginius merų rinkimus. Bet leidžiama rinktis ir
kitokius modelius“, - teigė A.Kubilius.
Jo teigimu, nuo 2000 metų tiesioginius mero rinkimus Didžiojoje
Britanijoje pasirinko 12 savivaldybių, iš kurių 4 dabar jau
organizuoja vietos gyventojų referendumus, kuriais būtų
sprendžiama, ar tokį modelį atšaukti.
TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma ketvirtadienį svarstant
Seimo nutarimo projektą „Dėl vietos savivaldos modelio ir
tiesioginių savivaldybių merų rinkimų“ iškėlė idėją išvis
nekeisti dabar galiojančios Konstitucijos normų ir įstatymais
reglamentuoti tiesioginius merų rinkimus.
„Jeigu atidžiai pažiūrėtume į galiojančią Konstituciją,
kur pasakyta, kad taryba formuoja vykdančiąją valdžią, ar
negalima šio sakinio interpretuoti, kad nustačius, jog meras yra
vykdomosios valdžios galva, tas formavimas gali vykti patį merą
išrenkant tiesiogiai, o taryboje formaliai tuos rezultatus
patvirtinant taryboje“, - svarstė J.Razma.
Kita vertus, jis pripažino, jog nei pati TS-LKD frakcija, nei
valdančioji koalicija nėra baigusi diskusijų dėl tiesioginių
merų rinkimų ir priėmusi sprendimų.
Neapibrėžta politikų pozicija piktinosi vienų didžiausių
tiesioginių merų rinkimų įteisinimo entuziastų -
liberalcentristų - atstovas Algis Čaplikas.
„Vienuolikti metai mes mulkiname savo piliečius. Visi rašydami,
sakydami, kad mes „už“, bet niekaip negalime išspręsti
(tiesioginių merų rinkimų klausimo - BNS). Kad neįteisintume
tiesioginių merų rinkimų, panaudojamos visos teisinės
ekvilibristikos, politikų kalbos, išmanymai, įvairūs, mitai,
sugalvojimai“, - tvirtino liberalcentristas.
Jis teigė, kad taip politikai elgiasi bijodami konkurencijos.
„Partijos nenori arba neturi vietinių lyderių, bijo jų ir
negimdo“, - kalbėjo A.Čaplikas.
Jis pranešė, kad Liberalų ir centros sąjungos frakcija
reikalaus, jog į artimiausių savaičių Seimo posėdžių
darbotvarkę būtų įtrauktas antrasis balsavimas dėl Konstitucijos
pataisos, numatančios tiesioginius merų rinkimus.
„Kodėl mes antrą kartą bijome balsuoti dėl Konstitucijos
pataisos? Vėliau įstatymais nustatysime merų galią ir
kompetenciją. Jeigu nubalsuosime „prieš“, tai nebekvailinkime
piliečių“, - teigė liberalcentristas.
Opozicinės Socialdemokratų partijos lyderis Algirdas
Butkevičius ketvirtadienį per diskusiją Seime pareiškė, kad
„norėsime to ar nenorėsime, tiesioginiai merų rinkimai bus“.
„Niekur nuo to nepabėgsime. Reikia leisti gyventojams pasirinkti
asmenį, kuris, jų manymu, geriausiai atspindės jų interesus.
Aišku, turime apibrėžti, kad jis netaptų karaliuku“, - sakė
socdemas.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSRK)
pirmininkas Vytautas Kurpuvesas ketvirtadienį parlamentarams
pristatė komiteto parengtą nutarimo projektą dėl naujo savivaldos
modelio.
Pagal komiteto siūlomą modelį meras būtų renkamas tiesiogiai
ir būtų vykdomoji institucija, atskaitinga taryboms ir gyventojams.
Meras nebūtų savivaldybės tarybos narys.
Drauge siūloma priimti Seimo nutarimą, kuriuo raginama visus
teisės aktus, susijusius su tiesioginiais merų rinkimais, priimti
iki šių metų liepos 1 dienos.
Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma per mėnesį parengti ir
Seimui pateikti reikalingų teisės aktų pakeitimus. Dokumentuose
turi būti užtikrinta teisė kandidatus į savivaldybių tarybas
kelti ne tik partijoms, bet ir save išsikėlusiems gyventojams.
Savivaldybių taryboms vadovautų pirmininkai. Mažose
savivaldybėse šį darbą, anot Seimo komiteto, jie net galėtų
atlikti visuomeniniais pagrindais.
Meras, kaip ir savivaldybės taryba, būtų renkamas 4 metams. Jo
kandidatūrą galėtų kelti partijos, į merus galėtų pretenduoti
ir tos savivaldybės gyventojas, iškėlęs savo kandidatūrą.
Seimui siūloma pasirinkti, kaip rinkti mero pavaduotojus - juos
galėtų skirti pats meras arba jie galėtų būti renkami drauge su
meru, arba merą pavaduotojų tarybos pirmininkas.
Pagal VVSRK projektą, meras būtų savivaldybės biudžeto
asignavimų valdytojas, jis organizuotų savivaldybės biudžeto
vykdymą ir atsakymų už jos finansinę bei ūkinę veiklą.
Tik meras galėtų teikti savivaldybės tarybai sprendimų
projektus dėl biudžeto ir kitais esminiais savivaldybės veiklos
klausimais. Be to, siūloma tokiais klausimais merui suteikti veto
teisę, kurią galėtų atmesti tik du trečdaliai tarybos narių.
Taryba galėtų atstatydinti merą, bet tam taip pat reikėtų
dviejų trečdalių tarybos narių balsų.
Dar praėjusios kadencijos Seimas yra po pirmo balsavimo pritarė
Konstitucijos pataisoms, sudarančioms galimybę rinkėjams už merus
balsuoti tiesiogiai.
Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje.