Dar daugiau - kaip teko įsitikinti, net ekspertiniu lygmeniu trukdoma dalyvauti tokiose diskusijose. Kartais atrodo, kad vykdoma kažkokia Lietuvos narystės ES sulaikymo, bet glaudesnių santykių su Rusija ir Baltarusija rėmimo strategija, nors sudėtinga šalies ekonominė padėtis kaip tik turėtų skatinti aktyviau dalyvauti formuojant ES ekonominę politiką.
Kovo 25-26 dienomis Briuselyje įvyks ES vadovų pasitarimas, kuriame bus svarstoma naujoji ES ekonomikos strategija, bet tuo pat metu Lietuvos premjeras vyksta į Maskvą aptarti ekonominio bendradarbiavimo su Rusija. Ar tai nebus suprasta ES sostinėse kaip ženklas, kokie yra Lietuvos ekonominio bendradarbiavimo prioritetai?
Globali finansų ir ekonomikos krizė atskleidė, kad net didelės pasaulio valstybės negali valdyti savo ūkio savarankiškai – nemaža dalis ekonominių procesų priklauso nuo padėties pasaulio rinkose.
ES šalių ūkis yra dar glaudžiau susijęs ir turi bendrą valiutą, vienos šalies sprendimų įtaka kitos šalies gyvenimui vis akivaizdesnė. Dabar jau visi pripažįsta, kad didesnę ekonomikų priklausomybę turėtų atspindėti ir didesnė ekonominių politikų koordinacija ES lygmeniu. O taip pat, kad ES turėtų inicijuoti ir aktyviai bendradarbiauti su kitomis pasaulio šalimis, užtikrinant pasaulio finansų sistemos ir ekonomikos stabilumą.
ES ekonomikos valdymo tobulinimui siūlomi įvairūs sprendimo būdai – visų pirma, griežčiau kontroliuoti kaip šalys narės vykdo ES sutartyse numatytus ekonominius įsipareigojimus, o gal ir naujų kriterijų įvedimas.
Taip pat siūloma pradėti leisti bendras ES obligacijas, nes taip galima būtų sumažinti skolinimosi kainą ir įsteigti Europos valiutos fondą, kuris padėtų ekonominių problemų turinčioms šalims. Dauguma siūlomų sprendimų bus taikoma ES šalims, kurios naudoja eurą, ir Lietuva lieka už šių sprendimų įgyvendinimo ribų - pavojingoje pamiršto pakraščio zonoje.
Kitos šalys, tokios kaip Didžioji Britanija, Švedija ar Danija ir net Čekija, turi savarankišką pinigų politiką ir gali sušvelninti ekonominės krizės įtaką bei palaikyti šalies konkurencingumą keisdamos savo valiutos kursą.
Dauguma naujų šalių, tokių kaip Estija, Lenkija, artimiausiu metu ketina įsivesti eurą. Tačiau, ką toliau rengiasi daryti Lietuva ir Latvija, kurios neturi savarankiškos pinigų politikos, o jų perspektyvos prisijungti prie euro zonos paskendusios migloje, vis dar nėra aišku.
Nors bandoma sakyti, kad Lietuva pati gali išspręsti savo problemas, tačiau realioje ekonomikoje mes esame vienintelė ES šalis, kuri ketina ir toliau brangiai skolintis pasaulio rinkose. Toks sprendimas turės neigiamos įtakos mūsų šalies konkurencingumui. Ateityje didelę dalį uždirbtų pinigų gali tekti skirti palūkanoms mokėti, o ne viešųjų paslaugų ir ūkio modernizavimui.
Dauguma ES specialistų jau pasimokė iš Lietuvos ir Latvijos patirties bei puikiai supranta, kad konkurencingumo didinimas vien mažinant išlaidas turi savo ribas, nes jei nėra pinigų finansuoti būtinoms viešosioms paslaugoms, tai ekonomikoje susiformuoja depresinės tendencijos, o nedarbas pasiekia kritinius dydžius. Todėl labai svarbu, kad ir Lietuva galėtų pasinaudoti dabar kuriamais ES ekonomikos procesų valdymo mechanizmais ir aktyviai juose dalyvautų
Tačiau tam reikalinga aiškiai išreikšta politinė valia aukščiausiu lygiu. Kol kas tos valios vektoriai krypsta į kitą pusę.