Ir kariškiai, ir diplomatai pabrėžia, kad sprendimas turi būti
politinis, tačiau kartu teigia, jog tokiam pokyčiui būtina saugumo
situacija jau dabar yra pakankama. A.Pocius taip pat tvirtina, kad
tokius pokyčius būtų geriau įgyvendinti ne anksčiau kaip po
metų.
„Įsivaizduočiau taip: jei pas gubernatorių vyksta susitikimas,
PAG vadas yra civilis, ir jis kalbasi su gubernatoriumi civiliu. Tai
būtų jų valdymo gebėjimų didinimas. Aišku, vien tik civiliai be
kariškių apsaugos negalės funkcionuoti. Goro provincija yra gana
saugi Afganistano kontekste ir, mano supratimu, kariškiai, kurie turi
užtikrinti tą saugumą, tą funkciją atliko“, - BNS po apsilankymo
Lietuvos vadovaujamoje Goro PAG sakė specialiosios misijos
Afganistane vadovas Valteris Baliukonis.
Pasak jo, po tokio pasikeitimo kariuomenė turėtų būti
panaudojama asmenų ir PAG apsaugai, patruliavimui ir Afganistano
ginkluotųjų pajėgų bei policijos rengimui.
Diplomato teigimu, Gorui ypač stinga civilių mokymų ir civilinių projektų, ir tam padėtų kol kas vangus kitų šalies
ministerijų įsitraukimas.
„Tai turi būti nacionalinis reikalas Vyriausybės lygiu ir
pradžiai reikia nusistatyti prioritetus, tarkime, švietimo,
sveikatos apsaugos srityse, o kai nusistatome prioritetus, tai
atitinkamas specialistų įsitraukimas iš tų ministerijų būtų
labai sveikintinas. Ką URM arba KAM gali pasakyti apie ligoninės
statybą, tai yra daugiau specialistų reikalas“, - kalbėjo
V.Baliukonis.
„Tai yra politinio sprendimo klausimas, nes kažkada buvo priimtas
sprendimas, kad PAG vadovauja kariškis. Bet vienas vadovas ir krūva
kariškių nieko neišspręs, su juo turi ateiti daugiau civilių,
kurie įgyvendintų projektus, kurie mokytų goriečius“, - tvirtino
diplomatas
Kitas misijos Afganistane atstovas Rimvydas Kriukelis sakė, jog
Lietuva yra jauna donorė ir neturi daug patirties, o išsilavinę
afganistaniečiai į Gorą žiūri kaip į tremtį.
„Labai svarbu surasti tinkamus žmones. Kita vertus, labai puikų
specialistą galima surasti, pavyzdžiui, Kabule ar kitur, kuris gali
pilnai atlikti, tarkime, civilinių tarnautojų mokymo funkciją.
Finansavimas galėtų būti iš Lietuvos, kurie galėtų dirbti Gore.
Pinigų Gorui reikia daugiau, nes mes prisiėmėme tą
įsipareigojimą - ne tik užtikrinti, bet padėti jiems plėtotis,
vystytis. Tie žmonės iš mūsų labai daug tikisi, daugiau nei mes
galime iš esmės“, - aiškino R.Kriukelis.
Diplomatai teigė, jog vykdant projektus ar siekiant jiems
finansavimo, jie norėtų didesnio centrinės valdžios įsitraukimo
ir Goro provincijos vadovybės aktyvumo.
„Bet tai yra jų pačių reikalas, mes esame tik patarėjai.
Galima patarti, kad jis išmoktų kažką padaryti pradžiai
paraišką. Mes negalime kažko diktuoti“, - sakė V.Baliuonis
„Provincijos administracijos gebėjimai tikrai yra nepakankami
norint įsisavinti lėšas. Yra daug programų, kurios yra tikrai
gerai parengtos norint įsisavinti lėšas“, - kalbėjo R.Kriukelis.
Panašų požiūrį į siūlomus pakeitimus išsakė ir A.Pocius.
„Saugumo situacija leidžia tą daryti. Čia yra politinis
klausimas, ne kariškiai turi spręsti tokius dalykus. Mes patartume
neskubėti, įvertinti situaciją, tarkime, kad tą civilinį PAG
vadovą skirti nuo kitų metų, o ne šiemet. (...) Ateityje tai yra
logiškas kelias“, - kalbėjo kariuomenės vadas.
Pasak jo, vykdyti civilines funkcijas - ne kariškių darbas.
„Kariškiai turi vykdyti savo funkcijas, jie turi užtikrinti
saugumą, o Goro provincijos atkūrimų, švietimo, žemės ūkio
klausimais turi užsiimti civiliai. Daug kam atrodo, kad jei yra
kariškiai, jie turi viską padaryti. (...) Ne kariškiai turi statyti
mokyklas, tiltus, kasti kanalus ir panašiai“, - tvirtino A.Pocius.
Kariuomenės vado teigimu, norint tokio pasikeitimo, yra laikas
peržiūrėti visas „saugumo instrukcijas“.
„Galbūt kiekvieno civilio nereikės lydėti su 2 ar trimis
automobiliais. Tie dalykai irgi turės būti peržiūrėti“, -
svarstė generolas.
PAG vadas pulkininkas Gediminas Macijauskas, pristatydamas
naujausius duomenis apie saugumo situaciją Goro provincijoje sakė,
kad remiantis ISAF bei kalbantis su vietinėmis saugumo pajėgomis,
indikacijų, kad bus kažkoks puolimas, ar saugumo situacijos
pablogėjimas pavasarį ar vasarą, nėra.
Afganistano Goro provincijoje dislokuota apie 150 Lietuvos karių,
dar neskelbiamas skaičius specialiųjų operacijų karių dalyvauja
operacijoje neramiuose šalies pietuose.
Afganistane tarnaujanti dešimtoji PAG Lietuvos karių pamaina
(PAG-10), suformuota Krašto apsaugos savanorių pajėgų Dainavos
apygardos 1-osios rinktinės pagrindu.