Abiejų komisijų pirmininkas konservatorius Kęstutis Masiulis
pirmadienį žurnalistams sakė, kad sudarytas orientacinis ketinamų
apklausti asmenų sąrašas. Jame yra ir įvairių sričių
teisininkai.
„Orientuosimės į institucinius ekspertus, tokius kaip
universitetai, konstitucinės, baudžiamosios teisės specialistai,
kad autoritetingi ekspertai pateiktų mums savo išvadas, kaip
vertintini mūsų tiriami epizodai ir atsakytų į mūsų
formuluojamus klausimus“, - sakė K.Masiulis.
Taip pat bus apklausti su galimais Seimo narių nusižengimais
susiję asmenys.
Komisijos vadovas pabrėžė, kad jų darbo kryptis aiškiai
apibrėžia Konstitucija ir Seimo statutas. Pagal Konstituciją Seimo
nariams apkaltos procesai rengiami už šiurkštų Konstitucijos
pažeidimą, priesaikos sulaužymą arba padarius nusikaltimą.
Specialiųjų komisijų posėdžiai bus uždari. „Nebūtinai
apkalta gali pasibaigti sėkmingai, ir mes negalime viešinti su
asmeniniu gyvenimu susijusių dalykų. Kai baigsime tyrimą, visa tai
taps vieša“, - teigė K.Masiulis.
Jis sakė, kad komisijos vertins visus apkaltos iniciatorių
nurodytus epizodus - dėl posėdžių praleidimo, mandato perleidimo,
melavimo, balsavimo už svetimą asmenį, galimo dokumentų klastojimo
ir valstybės lėšų pasisavinimo.
Komisija svarstys galimybę kreiptis į Generalinę prokuratūrą, nes apkaltų dokumentuose užsimenama ir apie A.Sacharuko bei L.Karaliaus baudžiamąją atsakomybę.
Abejuose komisijose dirba tie patys 12 parlamentarų. Jie iki
gegužės 1 dienos turės nustatyti, ar yra pagrindo pradėti apkaltos
procesus.
Komisijos privalo parengti išvadas, ar yra motyvuotas pagrindas
pradėti mandatų atėmimo procedūrą iš Seimo narių A.Sacharuko ir
L.Karaliaus.
Dėl parengtų išvadų balsuos Seimas. Jeigu dauguma
parlamentarų nuspręs, kad toks pagrindas yra, bus parengtas
kreipimasis į Konstitucinį Teismą. Šis spręs, ar parlamentarai
savo elgesiu nenusižengė Konstitucijai ir nesulaužė priesaikos.
Galutinį sprendimą dėl mandatų atėmimo priima Seimas. Pagal
Seimo statutą, nutarimas dėl Seimo nario mandato panaikinimo
laikomas priimtu, jei už jį balsavo ne mažiau kaip trys
penktadaliai visų Seimo narių arba 85 parlamentarai.
Apkaltos tekste, kurį parėmė 50 Seimo narių, teigiama, jog yra
pagrindo įtarti, kad Seimo narys „A.Sacharukas ir Seimo narys
L.Karalius veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti
Seimo frakcijos „Viena Lietuva“ nario Lino Karaliaus nedalyvavimą
Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės
biudžeto lėšas“.
Iš L.Karaliaus mandatą norima atimti už tai, kad jis atostogavo
užuot dirbęs pratęstoje Seimo sesijoje, sakė netiesą, sudarė
galimybę pasinaudoti jo mandatu. A.Sacharukas Seimo nario mandato gali netekti už tai, kad 13 kartų neteisėtai balsavo L.Karaliaus kortele ir suklastojo dokumentus.
Be to, abu parlamentarai taip pat kaltinami, kad „veikė bendrai
ir iš anksto susitarę siekdami pridengti L.Karaliaus nedalyvavimą
Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti valstybės
biudžeto lėšas“.
L.Karalius praleido visus sausio viduryje vykusios pratęstos
rudens sesijos plenarinius ir komitetų posėdžius. Jis tuo metu buvo
išvykęs į Aziją atostogauti. Etikos ir procedūrų komisijos
posėdyje politikas aiškino, kad planavo grįžti, bet dėl
nenumatytų aplinkybių esą negalėjo to padaryti.
Tuo metu A.Sacharukas pasinaudojo kolegos balsavimo kortele.
Fiksuota, kad ja balsuota 13 kartų. Iš pradžių politikas tvirtino
tokiu būdu tikrinęs, ar galima balsuoti ne savo kortele, vėliau
aiškino supainiojęs korteles.
Seimo Krikščionių partijos frakcija turi 13 narių. Ją sudaro
daugiausia nuo Tautos prisikėlimo partijos atskilę parlamentarai.