Pirmadienį kalbėdamas Vilniuje surengtoje konferencijoje
G.Simpsonas sakė, jog, nepaisant aukščiausio tokio pobūdžio
operacijų slaptumo, kitose Europos šalyse apie tokio tipo operacijas
paprastai žinodavo po keletą pareigūnų.
Žiūrėkite reportažą.
„Lenkijoje ir Rumunijoje 2007 metais mes galėjome įvardinti po 4
asmenis, kurie, mūsų nuomone, aktyviai dalyvavo šioje sistemoje ir
žinojo, kas vyksta jų šalyse. Kalbant apie Lietuvą, mes dar nesame
pasiekę šio taško, bet aš turiu stiprias prielaidas, jog poreikio
žinoti sistema siekė toliau nei dalyvavusių šalių slaptosios
tarnybos - iki politiškai atsakingų asmenų srities“, - sakė ET
tyrėjas.
Anot jo, keletas politinių veikėjų privalo tai žinoti, kad
operacijos būtų „politiškai teisėtos“. Tyrėjo teigimu, šios
operacijos nebuvo vykdomos priimančiai šaliai nežinant, o
atliekamos pagal slaptus susitarimus.
„Aš asmeniškai nežinau (kas yra tie veikėjai - BNS), aš nesu
tas, kuris aktyviai tiria Lietuvos atvejį. (...) Todėl būtina, kad
tyrimai, kokį vykdė (Seimo komiteto pirmininkas) A.Anušauskas,
paliestų politinį tokio sulaikymo centro steigimo patvirtinimo
aspektą Lietuvoje. Nors slaptosios tarnybos karo su terorizmu metu
veikė kitaip nei įprastai, bet jos negalėjo taip veikti bent jau be
minimalaus politinės priedangos lygio. Todėl svarbu, kas toliau vyks
Lietuvoje šiuo klausimu“, - kalbėjo G.Simpsonas.
Pasak tyrėjo, Lietuvoje nėra likę daug informacijos apie šias
operacijas, bet iš šaltinių JAV aiškėja, kad Lietuva buvo labai
svarbi šalis slaptųjų sulaikymų istorijoje. Jo žodžiais,
„2004-2005 metais Lietuvoje buvo vienas iš trijų, svarbiausių šios
sistemos sulaikymo centrų, kuriame buvo laikomi labai aukštos
vertės sulaikytieji“.
„Žinome, kad 2004 CŽV turėjo 14 labai aukštos vertės
sulaikytųjų. Didžiausias skaičius, kurį čia galėjo laikyti, yra
maždaug 14, bet mes neturime garantuotų duomenų. (...) Lietuvoje
buvo aktyvios sulaikymo operacijos. (...) JAV šaltiniai mums sakė,
kad 2005 metais Lietuva priklausė trims patiems svarbiausiems šios
programos sulaikymo centrams. Dėl šios priežasties, tai yra labai
jautrus klausimas“, - vėliau žurnalistams aiškino G.Simpsonas.
Jis pripažino, kad Lietuvos atstovai šiuo metu negali prieiti
prie informacijos apie konkrečius sulaikytuosius, todėl jiems reikia
skaidraus bendradarbiavimo iš JAV partnerių.
„Ta informacija yra amerikiečių rankose, nes tos patalpos buvo
valdomos išskirtinai amerikiečių. Sargybiniai buvo amerikiečiai,
kvotėjai buvo amerikiečiai. (...) JAV toliau teigia, kad šie
klausimai yra labai jautrūs bei saugomi po nacionalinio saugumo ir
slaptumo grifais. Lietuvai bus sunku pasiekti tokio bendradarbiavimo“,
- sakė ET atstovas.
Vis dėlto, pasak jo, nepaisant to, kad JAV kol kas
nebendradarbiauja, Lietuva kaip Žmogaus teisių konvenciją
pasirašiusi šalis yra įsipareigojusi padaryti „viską, ką gali“.
G.Simpsonas pripažino, kad kol kas nėra žinomos „specifinės
detalės“, kurios atskleistų, kaip sulaikytieji buvo atgabenti į
Lietuvą, kiek laiko jie čia laikyti ir kaip su jais elgtasi, tačiau
pabrėžė, jog „tikimybių santykis“ leidžia manyti, kad sulaikymo
centras Lietuvoje ne tik buvo pastatytas, bet juo ir naudotasi.
„Paslaptį galima išlaikyti trumpą laiką, bet galų gale, ypač
kai tai susiję su atskaitomybės klausimais, tiesa paaiškės. Mes
manome, kad Europos šalys turi aktyviai ieškoti tos tiesos užuot
leidusios kitiems - žurnalistams, žiniasklaidai - atskleisti tiesą.
Kol kas Lietuva su šiais įtarimais elgėsi labai atsakingai.
Lietuvos atstovų pareiškimai yra daug žadantys, siekiama surasti
tiesą. Atliktas stiprus parlamentinis tyrimas. Mes manome, kad ta yra
pagrindas tolesniems žingsniams. Šia prasme Lietuva parodė labai
gerą pavyzdį“, - kalbėjo tyrėjas.
Kalbėdamas, kad kai kurie žmonės be tiesioginių įrodymų
netiki tokių centrų buvimu Lietuvoje, jis tvirtino, jog lietuviai
turi turėti kiek įmanoma daugiau informacijos.
„Aš turiu visiškai objektyvų ir nepriklausomą pagrindą, aš
neturiu kokio nors šališkumo ar prielankumo. Mes neskelbiame kaltės
verdiktų ar teisiame ką nors, mes - ne teisinė institucija. (...)
Manau, sveika abejoti, bet galų gale įrodymai egzistuoja, ir tiesa
paaiškės“, - sakė G.Simpsonas.
Seimas sausį patvirtino parlamentinio tyrimo išvadas, kad
Valstybės saugumo departamentas (VSD) buvo gavęs JAV Centrinės
žvalgybos valdybos (CŽV) prašymą įrengti patalpas, tinkamas
sulaikytiems asmenims laikyti, ir tokios patalpos buvo įrengtos,
tačiau nenustatyta, ar jose laikyti terorizmu įtariami asmenys.
Kad netoli Vilniaus 2004-2005 metais veikė slaptas Jungtinių
Valstijų CŽV kalėjimas įtariamiems teroristams laikyti,
praėjusių metų rugpjūtį pranešė JAV televizija „ABC News“. Jame
teigta, jog Lietuvoje galėjo būti kalinti ir kankinti aštuoni
terorizmu įtariami asmenys.
Aukščiausi tuometiniai Lietuvos vadovai neigė žinoję apie
tokį kalėjimą.