Kova su vėjo malūnais

Tik kyla klausimas, ar to mokesčio nebūtų surenkama daugiau, jeigu naminės degtinės gamyba būtų legalizuota?

„Ūkininko patarėjo“ kalbintas Plungės r. policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Eugenijus Palubinskas sakė, jog jų pastangos išaiškinti nelegalios degtinės gamybą ypač sustiprėjo po to, kai Lietuvos policijos generalinio komisaro nurodymu paskutinius tris praėjusių metų mėnesius buvo paskelbta kovos su nelegaliu alkoholiu prevencinė priemonė.

- Pagrindinė veikla šioje srityje prasidėjo pernai spalio mėnesį. Generalinio komisaro įsakymu buvo suaktyvintas tyrimas prekybos akcizinėmis prekėmis srityje, tai yra naminės degtinės gamyboje, kontrabandinių cigarečių realizavime. Ekonominis sunkmetis, draudimas parduoti pramoninę degtinę naktimis lėmė nelegalaus verslo suklestėjimą. Žmonės neteko darbų, sugrįžo iš užsienių ir, kaip sakoma, išsivalę savo puodus vėl ėmėsi nelegalios degtinės varymo amato.

Reidų metu išvydome pažįstamų veidų, anksčiau jau teistų už šį nusikaltimą – sugrįžti prie darbo pogrindyje juos privertė sunkmetis. Jeigu 2008 m. dėl naminės degtinės gamybos ar gabenimo buvo pradėta tik 18 ikiteisminių tyrimų, 2009 m. jų jau buvo 49 – beveik tris kartus daugiau. O šiemet per beveik tris mėnesius išaiškinta jau 12 atvejų, - vardijo Plungės policijos pareigūnas.

Taip šalyje bandyta gelbėti valstybės biudžetą – stabdyti nelegalų verslą, kad būtų parduodama kuo daugiau gamyklinės degtinės ir į valstybės biudžetą būtų surenkamos didesnės akcizo sumos. Tačiau neįmanoma sustabdyti upės bėgimo, kad ir kokios žiaurios sankcijos būtų taikomos. Žmonių neatgraso nei daug kartų klijuojamos teistumo etiketės, nei sunaikinama įranga ir į valymo įrenginius išpilama pagaminta produkcija, nei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos ateinantys reikalavimai už pagamintą alkoholį sumokėti akcizo mokestį.

- Žlibinų seniūnijoje gyvena vienas šios srities rekordininkas. Jeigu mano atmintis nemeluoja, už naminės degtinės gamybą jis jau teistas bent šešis kartus. Tiesa, tai vargšas kaimo „pijokėlis“, nepajėgiantis įsigyti įrangos degtinei gaminti, tačiau jį samdo kiti – ir jis visur eina. Taip ir įkliūna. Tikrųjų „bosų“, kurie samdo darbininkus ir finansuoja visą gamybą, niekas neišduoda, kaltę prisiima sau, - pasakojo E. Palubinskas.

Galbūt tai iš dalies lemia, kad nauji „bravorai“ neilgai trukus atsiranda ten, kur policija neseniai viską, atrodo, buvo nušlavusi.

„Ūkininko patarėjo“ skaitytojai galbūt prisimena pasakojimą apie praėjusiais metais minėtosios „Nelegalaus alkoholio“ akcijos metu Plungės r. Grumblių gyvenvietėje demaskuotus net keturis naminukės fabrikėlius, kuriuose rasta keliolika tonų raugo ir per pusę tonos jau išvarytos degtinės. Po tokio antpuolio grumbliškiams turėjo „atšokti“ bet koks noras vėl imtis šio nelegalaus verslo. Tačiau gyvenimas ir toliau eina sava vaga.

- Vos prieš savaitę pats dalyvavau reide Grumbliuose, ir vėl įkliuvo degtindaris, tiesa, ne iš pernykščiųjų komandos. Žmogus neslėpė, kad vietos gyventojai išsigandę, policijai visus Grumblius „okupavus“, bet vis viena neatsispyrė pagundai, nors ir pats jau tris kartus teistas. Fabrikėlis buvo labai gražiai įrengtas dailylentėmis iškaltoje palėpėje, galėjai su šlepetėmis vaikštinėti – švaru, tvarkinga. Talpyklos raugui standartinės, plastmasinės, vamzdžiai ir čiaupai nauji, varymo įranga švari. Kūreno briketais, kad nebūtų matyti dūmo, net kaminas pro stogą neiškištas ir dar apšiltintas, kad aplinkui netirpintų sniego ir nesukeltų pašalinių įtarimo, - apie vieną naujausių radinių pasakojo E. Palubinskas.

O didžiausias pastarojo meto Plungės policininkų radinys – „bravoras“ Žlibinų seniūnijoje, kur vienoje vietoje rasta 13 tonos dydžio beveik pilnų plastmasinių talpyklų raugo ir apie 300 l pagamintos produkcijos.

Teistumas, prarasta įranga ir žaliava, piniginės baudos?

- Kad ir kaip bebūtų keista, tačiau teistumas juos jaudina, matyt, mažiausiai. Dirbu nemažai metų, tačiau nepamenu atvejo, kad bent vieną degtindarį būtų nuteisę realia laisvės atėmimo bausme. Pirmą kartą paprastai apsiribojama pinigine bauda, o jeigu žmogus neįstengia susimokėti – viešaisiais darbais. Vėlesni kartai – nuteisimas lygtine laisvės atėmimo bausme. Labiausiai žmonės bijo finansinių praradimų, o jie ne tokie jau ir maži.

Apytiksliai galėtume suskaičiuoti, ką prarado mūsų jau minėtas Žlibinų degtindaris. Įranga, kurią konfiskavome, jam galėjo kainuoti kelis tūkstančius litų. Už jos supjaustymą ir išvežimą firma per teismą išsireikalaus kelis šimtus litų, asenizacijos mašina išvežtas raugas – dar pusės tūkstančio litų praradimas.

Mielės, miltai (o šiame „bravore“ aptikome ir 30 nepanaudotų maišų miltų) – vėl tūkstantis kitas. Aš jau nekalbu apie baudą, kurią pažeidėjas susimokės pagal Baudžiamojo kodekso įstatymą. Ir vis dėlto degtindariai ne jos labiausiai bijo. Už stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybą, kad ir nelegalią, Valstybinė mokesčių inspekcija išsireikalauja akcizo mokestį, ir tai yra dideli pinigai. Žmonės verkia būtent dėl to akcizo. Tad viską susumavus, manyčiau, Žlibinų „bravoro“ demaskavimas jo savininkui gali kainuoti apie 10 tūkst. Lt, - apytikslius skaičiavimus, mūsų paprašytas, atliko Plungės r. policijos komisariato pareigūnas.

Ar gali tai atvėsinti nelegalaus verslo praktikuotojus? Vargiai, nes veikla labai išsikerojusi, o žemaitiškos degtinės pėdsakai aptinkami Šiauliuose, Alytuje, net Zarasuose. Kalbama, kad „kulinarinio paveldo“ skanėstas vežamas ir į Latviją.

Atgarsių apie savo rajono degtindarių veiklą Plungės policininkai sulaukia iš kolegų tolimuose rajonuose.

- Naminės degtinės gamybos ir platinimo schema maždaug tokia. 90 proc. atvejų degtinę varo ne pats šeimininkas, o jo pasamdytas darbininkas. Darbas paprastai vyksta sodybos ūkiniame pastate, seniau labiau mėgdavo miškelius, kur lengvai pasiekiamas vanduo, malkos, nesunku pasislėpti nuo persekiotojų. Išvaryta degtinė gabenama į „taškus“, veža pats „bosas“ arba jo pasamdytas žmogus. Jeigu tiesiai iš „bravoro“ produkcijos galėtume nusipirkti ir po 2 Lt už puslitrį, tai perpardavinėtojui mūsų kraštuose jau moka 5-6 Lt. Labai dažnai degtinė gabenama į Aukštaitiją, kur ji kainuoja brangiau nei pas mus.

Nemažai plungiškių yra įkliuvę Šiauliuose, Alytuje, o kartą mums pranešė net iš Zarasų. Į tolimas vietas veža iš karto po 100-200 litrų, todėl nenuostabu, kad kelių policija atkreipia dėmesį į tokius įtartinai dėl didelio svorio „nusėdusius“ automobilius ir juos patikrina. Prie mūsų veiklos nemažai prisideda Šiaulių pasienio policija, daug gamybos vietų nustačiusi būtent per sulaikytus degtinę gabenančius asmenis, - pasakojo E. Palubinskas.

Beje, naminės degtinės gamyba – išskirtinai kaimiškas verslas, tik produkcija pardavinėjama miestuose. E.Palubinsko pasiteiravome jo nuomonės apie šio gaminio kokybę. Ir išgirdome gana atvirą atsakymą.

Naminukės ekspertizė atliekama laboratorijoje Klaipėdoje, tačiau ten nustatomi tik du pagrindiniai rodikliai: ar tai tikrai naminė degtinė ir koks jos stiprumas. Kol laboratorija tiria, o tai neretai užtrunka, sulaikytoji produkcija saugoma policijos komisariate ir tik vėliau teismo sprendimu sunaikinama – išpilama į valymo įrenginius.

- Naminės degtinės stiprumas paprastai svyruoja tarp 50 ir 55 laipsnių, kartais būna ir 60, bet tai jau labai gera. Mano praktikoje vieną kartą buvo ir 75 laipsnių, - sakė E. Palubinskas.

- Stiprumas – viena, bet žmonės sako, kad gerai pagaminta naminė degtinė esanti geresnė už gamyklinę. Jeigu jau iš ekspertizės nieko negalima spręsti, gal per ilgus darbo metus susiklostė požiūris, ar ji tikrai gera?

- Manau, ji tikrai gera, nors priklauso nuo gamintojo ir naudojamo vandens. Jeigu gaminta miške, kur arti durpynas, kvapas ir skonis kitokie, tarsi pelėsio, o jei vanduo švarus, tai ir degtinė švaresnė, skanesnė. Prasta nėra. Kiti gamina su visokiais kvapais. Prieš mėnesį buvo atliekama krata, visai nesusijusi su alkoholio gamyba, ir rasti 44 litrai visokių spalvų naminės degtinės. Žmogus pats filtravo, pats dėjo kvapus ir skanino, - savo požiūrio į persekiojamą gėrimą neslėpė „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

E. Palubinskas pusiau juokais, pusiau rimtai papasakojo ir apie vadinamųjų „taškų“ šeimininkų vadybinius sugebėjimus.

- Esame girdėję, jog „taške“ degtinę dar atskiedžia, kad jos būtų daugiau, tada ir pelnas didesnis. Viename nustatytame „taške“ moteriškė turėjo du „bambalius“, vienas pažymėtas raide G, kitas B, kitaip sakant, gera ir bloga. Jeigu ateina žmogelis drebančiomis rankomis, jam neabejotinai pila iš B, jeigu klientas iš pažiūros tvarkingas, jam bus įpilta iš G, - sakė pareigūnas.

Pabaigai E.Palubinskas patikino: jeigu Lietuvoje ir bus priimti įstatymai, civilizuojantys naminės degtinės verslą, darbo policijai vis vien nepritrūksią.

- Juk neleis bet kam ir bet kaip jos varyti, bus tam tikros taisyklės, sanitariniai reikalavimai, reikės mokėti mokesčius. Ne visi pavyzdingai to laikysis, nelegalų bus ir ateityje, - reziumavo „Ūkininko patarėjo“ pašnekovas.

Viena, kas tikrai gali pasikeisti po tokio įstatymo – tai pajamų už stipriųjų alkoholinių gėrimų gamybą surinkimas į valstybės biudžetą. Gėrimo mastai nuo to nei sumažės, nei padidės, nes tai jau yra tautos kultūros reikalas.

Naujausia informacija: antradienį Plungės r. policininkai demaskavo dar vieną naminės degtinės gamintoją Sėlenių k., čia rasta 5 t raugo ir 130 l degtinės!