Keista, bet šiuo dienos metu apstu į darbą skubančių, o šiandien net pristabdyti reikėjo, kad pasidžiaugtum širdžiai mielu bundančiu gyvenimu. Žalia, žalia. Net nesinorėjo veržtis link cementinėmis gatvėmis apvilkto miesto.
Keista, kuo arčiau miesto, tuo daugiau žalumos. Čia ne tik pirmuosius pumpurus išskleidę medžiai žaliuoja, bet ir parduotuvių vitrinos žaliu akordu išdabintos. Oi! Net ir mašina su žaliu žmogeliuku prašvilpė. Dar viena. Ir dar. Čia net žmonės žali gatvėmis vaikščioja. Linksmi tokie, šeimom išbėgę. Ir draugus žaliai padažę. Kas tai?
Nuostabiausia tai, kad artėjant link miesto, ta žalia minia įsiliejo į gražiausių spalvų pasaulį. Kas tai?
O tai, pasirodo, Švento Patriko šventė, vykstanti kasmet kovo 17 d. Šiais metais, jau ketvirtą kartą iš eilės, dalyvauti iškilmingoje šventinėje eisenoje Dubline, dėka City Fusion organizacijos buvo pakviesti ir lietuvaičiai.
Remdamiesi pagrindine šių metų šventės tema „Extraordinary World“ („Nepaprastas pasaulis“) City Fusion organizatoriai, kaip ir praėjusiais metais, išsiskyrė originalumu ir įvairiausių pasaulio šalių atstovus, gyvenančius ir dirbančius Dubline, aprengė įspūdingais kostiumais.
City Fusion savo eisenoje nutarė atvaizduoti pagal senovės Indijos tikėjimą žmogaus kūną ir energiją kontroliuojančius centrus – čakras ir jas atitinkančias spalvas. Eisenai buvo parinktas pavadinimas „The Shadows of Colour“ („Spalvų šešėliai“).
Lietuvaičiams teko dangaus žydrumo spalva. Bet prieš apsirengdami tuos šviesiai mėlynus drabužius, simbolizuojančius žmogaus kaklo čakrą, valdančią žmogaus bendravimą ir išraišką, aštuonių lietuvaičių grupė rinkdavosi ketvirtadienio vakarais į Dublino Mill Street įsikūrusią studiją repetuoti eisenos žingsnius ir sukurti to vientiso kūno atmosferą.
O Šv. Patriko dieną, sudėjus visas tas skirtingas žmogiškos čakros spalvas į vieną kūną, sulipdydas daugiatautis kūrinys įplaukė į tūkstantinčių dalyvių parado upę, kurią gatvėse stebėjo, Airijos televizijos duomenimis, apie pusė milijono žiūrovų, suvažiavusių iš visų pasaulio kampelių.
Sukurtą individualią žmogystą lydėjo ant gyvatėmis pasidabinusio kalno sėdintis Patrikas ir kvietė visus švęsti bei linksmintis.
Šie metai ypatingi dar ir tuo, kad visos City Fusion eisenoje dalyvaujančios grupės buvo įtrauktos ir į fotografijos projektą, kuris tapo viena iš sudedamųjų platesnio „Open Cities“ projekto dalių. Mainų principu, vienos grupės atstovai fotografavo beplušančius lietuvaičius, kai tuo metu vienas iš mūsiškių įamžino kitos grupės darbą. Visų šių darbų parodą planuojama parodyti Dubline artimiausioje ateityje.
Eisenos dalyvių misija atlikta – berėkiančius ir bešokančius juos šioje nuostabiausių spalvų jūroje pamatė ir išgirdo šimtatūkstantinė minia. Pasibaigus paradui žalia minia sugužėjo į žalius barus gerti žalio alaus. O Patrikas? Ar jis iš tiesų išvijo gyvates iš Airijos? O gal jos?... O gal jos vis dėlto slypi kažkur, kažkur, tarp mūsų pačių - mūsų spalvų šešėlyje?