Ogi todėl, kad jis tik dabar atrado Ameriką, apie kurios egzistavimą toks orią kompetenciją kiekviena proga spinduliuojantis ponas kaip jis turėjo žinoti jau senų seniausiai.
Ta Amerika: kontrabanda, Pagėgiai ir, ko gero, su visu tuo susijęs feodalas Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas „tvarkietis“ K.Komskis bei visa likusi „tvarkiečių“ publika.
Tačiau net prabilęs apie tai, A.Anušauskas lyg kramtė karštą bulvę, nors visiems buvo aišku, kad kalba pirmiausia apie savo kolegą.
Bet gal kompetentingasis pirmininkas apie tai žinojo visada? Tad kodėl apie tai išsižiojo tik dabar?
Ar tik ne todėl, kad K.Komskis ir jo draugeliai parlamente ėmė labai nepatikti A.Anušausko partijos vadams, be kurių leidimo ar nurodymo jis jokio rimtesnio pareiškimo greičiausiai net nesiryžtų į viešumą išmesti?
Galima spėti, kad kol R.Pakso kompanija konstruktyviai šurmuliavo ir riejosi su visais opozicijoje, ir pats K.Komskis kaip pagrindinis Seimo kovotojas su korupcija dešiniesiems tiko.
Tačiau kai tik „tvarkiečiai“ su „darbiečiais“, krikščionimis bei kairiaisiais puolė rimčiau kibti į valdžios skvernus, iš konservatorių viršūnių ir pasigirdo: „Kontrabandininkai bei kitokio plauko banditai veržiasi į valdžią, bet jais tuojau užsiims saugumas!“
Šie riksmai signalizuoja, kokia pavasarį vėl visu smarkumu ėmusio trykšti politinio fontano srovė bus storiausia ir stipriausia.
Tai – vadinamųjų kompromatų karas, kurio metu valdžia, pasinaudodama visais jai pasiekiamais specialiųjų tarnybų ir teisėsaugos svertais, stengsis išknisti visas tikras ar tariamas oponentų nuodėmes.
Korupcine dilgėle lyg ir įvardytas K.Komskis – ne vienintelis šio audringo pavasario žiedas. Manote, Vyriausybė veltui specialiu nutarimu pakėlė algą naujajam Ignalinos AE vadovui O.Čiukšiui iki 26 tūkst. litų per mėnesį?
Apdovanotasis jau atnešė į Vyriausybę pluoštelį popierių. Juose, kaip bandoma grėsmingai užsiminti oficialiuose pranešimuose, greičiausiai surašyta, kaip visos buvusios valdžios išvogė atominei elektrinei uždaryti skirtus milijonus.
O štai susisiekimo ministrui ir Liberalų sąjūdžio vadovui E.Masiuliui pavyko prisikasti prie vyriausiojo kelių tiesėjo V.Puodžiuko galvos. Tačiau matyti, kad tai – tik tarpinė stotelė, o pagrindinis taikinys – šiai ministerijai iki E.Masiulio vadovavęs dabartinis kairiųjų kandidatas į premjerus, socialdemokratų vedlys A.Butkevičius.
„Vieningoji Rusija“ – tai valstybės stabilumo pamatas ir pati valstybė, todėl kiekviena „ataka“ prieš „Vieningąją Rusiją“ yra ataka prieš valstybę. Tokią mintį neseniai išdėstė Lietuvos parlamento vadovės I.Degutienės kolega B.Gryzlovas iš Maskvos. Kaip žinoma, jo minėta partija seniai nesiskaito su priemonėmis kovodama su visais valstybės priešais. O kaip kitaip kovosi su blogio jėgomis?
Atrodo, kad tokia strateginė nuostata įsigali ir mūsų valdžios viršūnėse. Juk jose – naujas paniškos baimės prarasti postus priepuolis. O čia dar prasideda savivaldos rinkimų kampanija!
Todėl visi tie, kurie dar mėgina mekenti, kad reikėtų valdžią saugoti bandant pasitarti Seime arba švelninant pozicijas, vėl pralaimėjo tiems, kurie sako, kad apsiaustą bastioną reikia ginti nebe guminėmis, o tikromis kulkomis.
Bet gal atrankinis teisingumas – vis viena geriau nei jokio? Gal tokioje valstybėje, kaip demokratijos dvidešimtmetį ką tik atšventusi Lietuva, tik toks teisingumas ir tėra įmanomas? Galbūt.
Bet jei jums patinka pagal politinius vėjus akių raištį pasikelianti Temidė, prisisekite saugos diržus – mūsų lėktuvas, pilotuojamas pas draugą V.Putiną vykstančio pono A.Kubiliaus, tuojau pradės leistis Maskvoje.