Žiūrėkite laidą "Lietuva tiesiogiai" apie tai, ar specialiosios tarnybos buvo pasiruošusios potvyniui.
Antroji laidos dalis.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į Priešgaisrinės
apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD)
prašymą kariuomenei, skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot pranešimo, šeštadienį PAGD kreipėsi į kariuomenę su
prašymu skirti karius ir techniką pagalbai potvynio metu teikti
trečiadienį, kovo 24-ąją. Tačiau pirmadienį gautas patikslintas
prašymas minėtą pagalbą skirti anksčiau.
Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai (Kaunas) nuvyko įvertinti Neries upėje ties Salupių kaimu (Jonavos r.) susidariusios ledų sangrūdos. Šiuo metu jie atlieka situacijos vertinimą dėl sprogdinimo.
Kleboniškio ir kitų apsemtų vietų aplink Kauną gyventojai gali lengviau atsidusti. Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos tarnyba patvirtino, kad vandens lygis nukrito ir grėsmės nekelia.
„Vandens lygis Neryje nukrito. Neris sutraiškytus ledus plukdo nuo pat Kleboniškio iki pat Raudondvario ir toliau. Situacija Nemune taip pat nekelia grėsmės Kaunui“, – situacija komentavo Civilinės saugos tarnybos vadovas Jonas Griškevičius.
Šiuo metu Kauno hidroelektrinėje veikia 4 turbinos. Per jas per sekundę prateka maždaug 670 kub. m. vandens.
Kauno hidrologijos stoties specialistės Marijos Bučelienės teigimu, ledų sangrūdos pastebimos Jonavos apylinkėse. „Tam tikruose Nevėžio upės ruožuose pralaidumas yra itin sumažėjęs. Čia yra reali ledų sangrūdos susiformavimo tikimybė“, – teigė hidrologė.
Civilinės saugos tarnybos vedėjas J.Griškevičius patarė šalia Nevėžio gyvenantiems žmonėms būti budriems ir atsargiems. Situaciją atidžiai stebi Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos gelbėtojai, policija bei kariškiai.
Siekdamas kuo efektyviau spręsti problemas potvynio zonoje
esančiose savivaldybėse, Lietuvos kariuomenės vadas generolas
majoras Arvydas Pocius visų karinių dalinių vadams nurodė
susisiekti su jų kaimynystėje esančių savivaldybių
administracijomis - išsiaiškinti situaciją ir galimos pagalbos
poreikius.
Pagal savivaldybių prašymus Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono
kariai pirmadienį jau atliko žvalgybą dėl pavasarinio atlydžio
apsemtose Kauno, Tauragės ir Jonavos rajonų apylinkėse.
Kauno rajone prie Radikių ir Kleboniškių kaimų ledų
sangrūdų sprogdinti neprireikė, Tauragės rajono Pagramančio kaime
buvo nuspręsta jų nesprogdinti, nes sangrūdos dydis buvo didesnis
nei pusė kilometro ir sprogdinimo darbai būtų neveiksmingi.
Ledų sangrūdos buvo aptiktos taip pat Neries upėje ties Jonavos
rajono Salupių kaimu. Sprendimas dėl sprogdinimo šioje vietoje dar
nepriimtas, nes žvalgyba buvo baigta tik pirmadienį vakare.
Užduotis, susijusias su pagalba valstybės institucijoms
ekstremalių situacijų atvejais, koordinuoja ir organizuoja Lietuvos
kariuomenės Jungtinis štabas, užduotis vykdo nuo šių metų
pradžios budėti Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių
operacinėse pajėgose priskirti kariuomenės padaliniai.
Taikos meto užduočių operacinėse pajėgose šiuo metu aukštos
parengtis budi Didžiosios kunigaikštienės Birutės motorizuotojo
pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Lietuvos didžiojo
kunigaikščio Vaidoto tiesioginės paramos logistikos, Lietuvos
didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos
batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių kariai
su technika.
Kaip antradienio rytą skelbia Lietuvos radijas, dėl polaidžio
naktį ugniagesiai gelbėtojai evakavo keletą Panevėžio sodo
bendrijos gyventojų, kurių namus užsėmė vanduo. Anot ugniagesių,
Bernatonių kaime apsemta 90 namų.
Kauno ir Tauragės rajonuose, kur pirmadienį pakilus vandens
lygiui apsemti kai kurie kaimai, padėtis tapo ramesnė. Tiesa, dar
naktį ugniagesiai pumpavo vandenį iš apsemtų vietų ir gelbėjo
gyventojus. Kaune antradienį tebegalioja paskelbta ekstremali
padėtis, nors kai kurie gyventojai vandeniui atslūgus grįžo į
namus.
Pamaryje potvynio laukiama savaitės viduryje.