Pašėlusi Vandenio šventė virto baisia pragaištimi

„Tai jau tikrai Vandenis švenčia“, – pirmadienio kalendoriaus lapelyje radę įrašą apie minimą Vandens dieną, kalbėjo žmonės.

Tirpstantis sniegas, ledai, lietus – vandens pritvino tiek, kad be ugniagesių, kitų specialiųjų tarnybų darbuotojų pagalbos daugeliui pakrančių gyventojų nebeįmanoma išsiversti.

Tvinsta Nevėžis, Sanžilė, Lėvuo ir kitos apskrities upės.

Panevėžio rajone, nors pasiekta ir jau viršyta kritinė riba, ekstremali situacija vakar iki 18 valandos nebuvo paskelbta. Nevėžio vandens lygis buvo 4,79 metro (kritinė 4 m), Lėvens – 2,69 (kritinė 2,5 m), Sanžilės – 2,24 (kritinė 1,9 m).

Tičkūnų kaimo kolektyvinių sodų gyventojus gelbėtojams teko iš Lėvens nelaisvės vaduoti valtelėmis. Kitais būdais ištrūkti į neapsemtas vietas jau nebuvo galima.

„Norėjau kartu plaukti, bet gelbėtojų valtys nedidelės, netilpau. Stovėjau ant kranto ir žiūrėjau, kaip gelbstimi gyventojai“, – sako Panevėžio seniūnijos seniūnas Julius Grabauskas.

Per 14 darbo metų seniūnas tokį grėsmingą Lėvens potvynį mato pirmą kartą.

Iš Tičkūnų valtimis išgabentos 3 šeimos – 9 žmonės, kai kurie iš jų neįgalūs, ligoti.

Tie, kurie neturėjo galinčių juos priglausti artimųjų, buvo apgyvendinti globos įstaigoje „Vilties namai“.

Grėsmė iškilo ir kitoje upės pusėje esančių kaimų bei kolektyvinių sodų gyventojams. Skęsta ir Kupiškio mieste, slėnyje prie Lėvens, gyvenantys žmonės.

„Galėjo būti dar blogiau, jeigu nebūtume prieš gerą savaitę, kai išgirdome prognozes apie atšilimą, pradėję po truputį žeminti vandens lygio Kupiškio mariose“, – sako Kupiškio rajono savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis.

Vanduo Lėvens tvenkinyje, vadinamosiose Kupiškio mariose, vakar buvo pakilęs 40 centimetrų. Pasak administracijos direktoriaus, šiuo metu marių vandens lygio reguliuoti nebeįmanoma, nes vanduo pasiekė užtvankos skydus.

Kol vanduo buvo pakilęs iki 25 centimetrų, marios pačios dar galėjo jį valdyti, perteklių susiurbdavo, dabar to padaryti nebeįmanoma.

Administracijos direktorius dar turi vilties, kad pasitvirtins sinoptikų prognozės apie minusinę naktų temperatūrą ir didesnio potvynio pavyks išvengti.

Prasidėjęs potvynis jau prarijo ir traktorių. Jo neteko Subačiaus seniūnijos Paviešinčių kaimo gyventojas Arvidas Jankauskas. Vyras galėjo tik džiaugtis, kad liko sveikas ir gyvas.

Žmogus sekmadienį susiruošė į Subačių apsipirkti. Kelionė buvo visai neilga, tik reikėjo pervažiuoti tiltą per Viešintos upelį. Prasidėjus potvyniui, upelis virto plačia upe. Vandens aukštis virš kelio siekė apie metrą, o pats kelias buvo apledėjęs ir slidus.

Traktoriumi T-40 AM vyras sėkmingai nukeliavo tik į vieną pusę. Grįžtant pakilusi srovė nunešė traktorių nuo kelio ir apvertė Vanduo beveik visą jį apsėmė. Virš vandens kyšojo tik galinis ratas ir dalis priešakinio.

A.Jankauskui pasisekė, kad traktorius virto ant dešinio šono, todėl vairuotojui pavyko išsiropšti iš kabinos. Traktorininkas nors išsigandęs, bet rimtai nesusižeidęs išplaukė į krantą.

Atvykę į įvykio vietą aplinkosaugininkai naftos taršos nenustatė nei ties apvirtusiu traktoriumi, nei upėje pasroviui. Kupiškio rajono aplinkos apsaugos agentūros viršininko pavaduotojas Rimantas Adomauskas sakė, kad tai – kol kas didžiausias šiemečio potvynio pokštas. Didesnių nelaimių rajone dar neužfiksuota.

Kupiškio rajone gelbėtojai specialiomis pompomis vandenį siurbė iš Alizavos seniūnijos Bakšėnų kaimo bei Noriūnų seniūnijos Puponių kaimo gyventojų namų.

Šimonių seniūnijos Juodpėnų kaime teko gelbėti buvusios mokyklos patalpose įsikūrusius kaimo bendruomenės namus. Pradėjus rūsyje kauptis polaidžio vandeniui, kilo pavojus, jog išsilies krosnių kuro, naftos produktų atsargos. Iš rūsio buvo išpumpuotas vanduo, užtaisytas jį praleidžiantis vamzdis.

Pompa vandeniui išsiurbti buvo reikalinga ir Rokiškio rajono Pakriaunių, Sriubiškių kaimuose. Siurbti vandenį ugniagesiams teko ir iš Panevėžio rajono Velžio, Molainių, Dembavos kaimų, Raguvos miestelio gyventojų namų.

Panevėžio mieste ugniagesiai sukosi spėriai. Vandenį reikėjo išsiurbti iš garažų Sirupio gatvėje, iš gyvenamųjų namų bei rūsių Pušaloto, Danutės, Zanavykų, Margių, Apynių, Aukštaičių ir kitose gatvėse.

Panevėžyje dėl potvynio nutrauktas eismas Upės gatve.

Ekstremali situacija mieste kol kas nepaskelbta. Įsipareigota nuolat stebėti situaciją, vandens lygį.

Nevėžio upėje vandens lygis reguliuojamas pakeliant užtvankos skydus. Tačiau, pasak specialistų, rezervas nedidelis, greitai vanduo gali plūstelėti per kraštus. Tuomet pakrančių gyventojams kiltų rimta grėsmė.

Evakuoti gali tekti maždaug 60-ies namų gyventojus. Žmonės būtų apgyvendinami sporto mokyklos viešbutyje.

Pasvalio rajone pakilęs Lėvens vanduo užtvindė įvažiavimą į paupyje gyvenančių pasvaliečių kiemus, ėmė veržtis ne tik į rūsius, bet ir į kambarius. Plūstelėjęs vanduo apsėmė Joniškėlio G.Petkevičaitės-Bitės gimnazijos rūsyje įsikūrusios valgyklos patalpas.

Patiltėse susidariusios ledų sangrūdos drebino net tiltus.

Netoli Lėvens pakrantės gyvenantis Rimantas Donela staigiam potvyniui nespėjo net pasiruošti. Šeštadienio pavakarę jo rūsyje jau plaukiojo visos daržovių atsargos.

Vyras, šeštadienio vakare išeidamas į svečius, nesumojo iš garažo išsivaryti ir aukščiau ant kelio palikti automobilio.

Po vidurnakčio namo grįžusius Donelas pasitiko užlietas kelias. Pasvaliečiai tikisi, jog greitu laiku upė nuslūgs ir jiems ilgai neteks vaikščioti pėsčiomis.

Pavasarinis potvynis kur kas didesnių nuostolių pridarė Joniškėlyje gyvenančiai verslininkei Sigitai Kvedarauskienei. Užvakar nuėjusi į G.Petkevičaitės-Bitės gimnazijos valgyklos patalpas, verslininkė neteko žado: maisto produktai, baldai, prekystaliai, šaldytuvai ir viryklės, dokumentacija skendėjo vandenyje.

Po pažliugusią valgyklą guminiais batais braidydama S.Kvedarauskienė neslėpė apmaudo – juk sutriks ir mokinių maitinimas.

„Kas padengs nuostolius? Ką kaltinti dėl šios nelaimės? Esame tik nuomininkai. Kaip reikės pamaitinti kelis šimtus moksleivių?“ – nevilties kupina klausė S.Kvedarauskienė.

Joniškėlietės įmonė maistą tiekia ne vienai Pasvalio rajono švietimo įstaigai. Gimnazijos valgykla buvo aprūpinta nauja šaldymo bei maisto gamybos technika, dalis jos po potvynio buvo sugadinta nepataisomai. Joniškėlio valgykloje buvo kepami duonos ir pyrago gaminiai. Skanėstai buvo tiekiami į kaimiškas rajono mokyklos.

Vakar valgykloje triūsė elektrikai, jiems pavyko sutaisyti vieną elektrinę viryklę. Moteris tikisi, jog šiandien, antradienį, mokiniai jau gaus šiltus pietus.

Panašių potvynių yra buvę ir ankstesniais metais. Tiesa, tuomet viskas apsiribodavo tai ten, tai šen pašlapusiomis grindimis. Tačiau šiemet vandens gylis gimnazijos valgykloje siekė 30-40 centimetrų. Sekmadienio popietę vandenį išsiurbė iškviesti ugniagesiai. Tačiau to nepakako, po vidurnakčio vėl plūstelėjo vanduo, todėl dar kartą teko kviestis gelbėtojus.

Sekmadienį Pasvalio rajono ugniagesiams buvo pats darbų įkarštis, nors nebuvo nė vieno gaisro.

Smilgių kaime vanduo užliejo net tris šalia esančias sodybas. Dėl smarkaus polaidžio į Pasvalyje, S.Nėries gatvėje, stovinčio daugiabučio namo vidų taip pat pradėjo tekėti vanduo. Kambaryje jo prisikaupė daugiau nei 15 centimetrų. Atskubėjusiems ugniagesiams teko jį išpumpuoti.

„Pasvalio rajono upėse vandens lygis smarkiai kilti nebeturėtų, nes didysis ledonešis jau praėjo. Kur kas blogesnė situacija yra kaimyniniame Pakruojo rajone: ten didelės ledų sangrūdos gali neatlaikyti užtvanka. Jei ledai ją pralauš, tai Mūšos lygis pakils smarkiai“, – po skubiai sušaukto valdžios pasitarimo sakė Pasvalio rajono savivaldybės mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas.

Biržų rajone nėra tokio kaimo, kurio nepalietė potvynis. Pavasarinis Rovėjos upės vanduo nuo pasaulio visiškai atkirto Parovėjos seniūnijoje esantį Neciūnų kaimą. Šiame kaime gyvena 7 gyventojai.

Pasak Parovėjos seniūnės Gailutės Tamulėnienės, vandens nutekėjimui trukdo ne tik užšalusi vandens pralaida, bet ir bebrų namai.

Kol kas pagalbos kaimo gyventojams nereikia jokios. Nelaimės atveju jiems pagelbės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba.

Širvėnos seniūnijoje, anot seniūnės Gražinos Samulionienės, nėra tokio kaimo, kuriame nebūtų bėdų – užtvindyti rūsiai, laukuose daugumoje kiek užmato tyvuliuoja vanduo. Kilučiuose vanduo grasina įsiveržti į gyvenamąjį namą.

Vabalninko seniūnijoje apie 50 metų atkarpoje buvo užtvindytas miestelio aplinkkelis. Seniūnas Stepas Gudas apie didesnes bėdas dar nebuvo girdėjęs – visur tokios pat problemos – užlieti rūsiai, daržai.

Papilio seniūnijoje Kvetkų kaime pavasarinio vandens šaltumą teko pajusti keliolikai žirgų. Netoli Nemunėlio upės stovinčiame tvarte ūkininkė savo augintinius rado vandenyje stovinčius iki papilvės. Žirgus savo ūkiniame pastate priglaudė kitas to paties kaimo ūkininkas.

Pabiržės seniūnijoje taip pat semia rūsius, daržus. Užvakar ugniagesiai pagelbėjo šiame miestelyje įsikūrusiai vaistinei, kurios rūsį buvo užplūdęs vanduo. Pačeriaukštės parduotuvei grėsmė buvo tokia pat. Šioje seniūnijoje net trijose vietose buvo apsemtas kelias į Smilgius. Į vienos smilgietės namus taip pat buvo pradėjęs veržtis vanduo.

Seniūnas Vytautas Džėja sakė, jog šiuo metu vanduo kai kuriose vietoje po truputi slūgsta.

„Mes, šiauriečiai, esame užsigrūdinę. Žmonės, metų metais gyvenantys ant Nemunėlio ir Apaščios upės pakrančių, žino, ko tikėtis pavasarį, ir tam ruošiasi“, – sakė optimizmu apsiginklavęs šiauriausios rajone – Nemunėlio Radviliškio seniūnijos vadovas Giedrius Kubilius.

Jis pridėjo, kad baruose yra daugiau nuskendusiųjų nei per pavasarinį potvynį.

Biržuose vandens šaltumą teko pajusti Ežero gatvėje gyvenančiam vyrui. Į jo namą įsiveržė vanduo. Kitur apsemti kiemai, rūsiai.

Savaitės pabaigoje dalį naujųjų miesto kapinių Valantiškių kaime buvo apsėmęs vanduo, tad vakar buvo įrengtas naujas vandens surinkimo šulinys.

Širvėnos ežero Astravo užtvankos sklendės vakar buvo pakeltos 90 centimetrų. Galutinė riba – 1 metras. Vandens lygis Širvėnos ežere vakar nebekilo.

Biržų meteorologinės stoties viršininkas Bronius Medinis įspėjo, kad nusiraminti dar per anksti. Vien per savaitgalį vandens lygis Nemunėlyje pakilo iki 2 metrų, o vidutinis šios upės vasaros lygis yra apie 60-70 centimetrų.

Per ledonešį vandens lygis dar gali kilti. Didžiausias Nemunėlio lygis 2,7 metro užfiksuotas prieš 14 metų, 1996-aisiais.