Potvynio zonoje Šilutės rajone ir Tauragės apskrityje dislokuota amfibija ir kariai (papildyta, 3 video, nuotraukos)

„Per šią parą mūsų krašte situacija tapo dvigubai grėsmingesnė – spračiai kylantys Jūros, Gėgės ir Nemuno vandenys jau atkirto ne tik pagrindinį, bet ir aplinkinį kelius į Stoniškių seniūnijos Kucių, Pelenių , Vičių kaimus.  Vienuolikoje sodybų potvynis apupo 59 gyventojus, iš jų 10 vaikų. Užlietų plotų padvigubėjo,  potvynis jau apsėmė per 6 tūkstančius hektarų ir šie mastai vis dar auga, žmonių nerimas – taip pat“, - antradienį žurnalistei sakė Pagėgių savivaldybės civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjas Vaidotas Degutis.

Šilutės hidrometeorologinės stoties darbuotoja Ramutė Bučinskienė lrytas.lt pranešė, jog 16 valandą  virš stichinės ribos Gėgė jau buvo pakilusi 1,51 metro, Leitė - 1,57 metro, Nemunas ties Panemune - 0,30 metro, ties Rusne - 0,32 metro, Minija ties Priekule - 0,42 metro, ties Lankupiais - 0,40 metro. Silpnas Minijos ledonešis lytimis atsirėmė į Sakūčių tiltą.

Pagėgių savivaldybė šiandien jau priėmė Lietuvos kariuomenės talką – pirmąją amfibiją su  jos komanda. Techniką dislokavo Pagėgiuose ir ieško kur apgyvendinti ekipažą.

„Ledų sangrūdos į Panemunės tiltą dar nesiremia, bet jų artėjimą gyvenvietė tvinstančiom apylinkėm labai smarkiai jaučia“, - sako V.Degutis.

Stoniškių seniūnijoje dabar labiausiai ir  giliausiai yra apsemtos nuo sausumos seniai atkirstos  trys sodybos Lazdėnų kaime. „Gerai, kad jų gyventojai  pernai išsikėlė į saugesnes teritorijas, tad rūpesčio dėl  čia gyvenusių garbaus amžiaus  žmonių sveikatos ar maisto tiekimo  jau ženkliai sumažėjo“, -- kalba seniūnas S. Bagdonas.

Valstybės sienos apsaugos rinktinės sraigtasparnio komanda ir vienos komercinės televizijos operatorius  šiandien  kilo iš Rusnės prieplaukos ir išžvalgė teritoriją iš oro. Bet nepastebėjo, kad žmonėms reikėtų pagalbos.

Į Rusnę per užlietą 300 metrų kelio ruožą iš Šilutės  automobiliai antradienį nuo ryto važiavo per 16 centimetrų vandens gylį. Perkėla ims veikti, kai gylis pasieks 20 centimetrų. Tai gali ištikti ryt rytą.

Nemuno žemupys šimto su viršum kilometrų ilgiu ir kelių kilometrų pločiu jau užtvindė bendrą 15 tūkst.hektarų teritoriją , kuri nutįso per devynias Pagėgių ir Šilutės savivaldybių seniūnijas.

Šiame krašte  potvynio apsupty jau gyvena 70 žmonių. Ne tik Kucių, bet iš  dviem Šilutės moksleiviams, važinėjantiems iš potvynio zonos Šyšos kaime, po pamokų jau keblu pasiekti namus. Vakar per užlietą kelio atkarpą juos namo gabeno Šilutės  ugniagesiai gelbėtojai.

Jonavos rajone, ties Salupių kaimu, susidarius gigantiškai ledo lyčių sangrūdai antradienį buvo priimtas sprendimas ją susprogdinti. Darbus pavesta atlikti Kaune dislokuoto Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariams, tačiau ledai pajudėjo. Šiuo metu upės vaga išlaisvinta, ir planuota sprogdinimo operacija atšaukiama.

Išminuotojams besirengiant sudėtingai operacijai, kurios metu planuota panaudoti apie 100-150 kilogramų trotilo bei plastito, ledai pajudėjo.

Apie 15 val. 20 min. J.Vitkaus inžinerijos bataliono vadas majoras Vygandas Vilčiauskas sakė vykstantis į Jonavos rajoną ir ketinantis vietoje išsiaiškinti, ar tikslinga tęsti pasiruošimą sprogdinimui.

„Manau, kad ledų sangrūdai pajudėjus jos sprogdinti mums nereikės. Galutinį sprendimą turi priimti situaciją vietoje įvertinę specialistai“, - lrytas.lt žurnalistui sakė majoras V.Vilčiauskas.

Neries upėje susidarius apie 100 metrų pločio užtvankai, ledų sangrūdai, pakilęs vanduo užliejo netoliese esančią sodų bendriją „Žilvitis“, kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose vandens lygis siekė metrą. Išlaisvinti upės vagą planuota trupinant ledus nedideliais sprogimais, paskirstytais sąlygiškai dideliame plote.

Prašymą suteikti pagalbą sprogdinant ledų sangrūdas Neries upėje Jonavos rajone Lietuvos kariuomenė gavo iš Priešgaisrinės apsaugos departamento ir Jonavos rajono savivaldybės.

Antradienio rytą  Kauno rajono savivaldybėje surengtame Ekstremalių situacijų centro valdymo posėdyje nuspręsta neatšaukti kai kuriose rajono seniūnijose pirmadienį paskelbtos ekstremalios situacijos.

Toks sprendimas priimtas gavus informaciją, kad Neryje, ties Betėgala ir Zatyšiais, (Jonavos r.) susiformavo ledų sangrūda. Ją ketinama sprogdinti, todėl vandens lygis šioje upėje, ties Kaunu, dar gali kilti.

Kol kas sudėtinga padėtis ir Vilniaus rajone - Naujosios Vilnios ir Mickūnų kaimo gyventojai baiminasi, kad potvynio vanduo dar kils.

Kauno rajono gyventojai, pirmadienio paryčiais evakuoti ar evakavęsi patys, po pietų jau grįžo į namus ir ėmėsi likviduoti potvynio padarinius. „Nuaro“ darbuotojai surinko ir išvežė utilizuoti paskendusius gyvūnus. Ekstremalių situacijų centro valdymo posėdyje pasiskirstyta, kas ir kokius darbus dar turėtų atlikti nuo potvynio nukentėjusiuose Radikių, Salių ir Kleboniškių kaimuose.

Rajono savivaldybės rūpesčiu, apsemtų kaimų gyventojams buvo nuvežta geriamojo vandens. Savivaldybės darbuotojai kartu su kitų įstaigų ir institucijų atstovais ir toliau rūpinasi vandens iš apsemtų rūsių išpumpavimu. Pradėta tikrinti iš šulinių geriamojo vandens kokybė, sudaryta darbo grupė gamtos stichijos pridarytiems nuostoliams įvertinti, renkama informacija apie nukentėjusius nuo potvynio socialiai remtinus asmenis.

„Kaip ir pirmadienį, didesnis dėmesys skiriamas Raudondvariui, nes vandens lygis Nevėžyje vis dar kyla. Apsemti keliai Naujatrobių ir Maksvos kaimuose, vanduo artėja prie Babtų seniūnijos sodų, Kačerginės, Kulautuvos ir kitų arti upių esančių vietų“, - pabrėžė rajono mero patarėja Vilma Kasperavičienė.

Valstybės galimybės padėti nukentėjusiems nuo potvynio nėra begalinės, antradienį sakė premjeras Andrius Kubilius. Jis pabrėžė, kad siekiant išvengti papildomų problemų gyventojai turėtų tinkamai apdrausti savo turtą.

„Ieškosime būdų, kaip padėti žmonėms, nukentėjusiems nuo stichijos, tam valstybė turi kai kurių instrumentų, bet tikrai jie taip pat nėra begaliniai. Perspėjimas žmonėms, kad ir savo turtą, ir savo gyvybę reikia tinkamai apdrausti, kad tokios netikėtos nelaimės nesukurtų papildomų problemų“, - Lietuvos radijui sakė A.Kubilius.

„Tikėtis, kad valdžia galėtų visiškai apsaugoti nuo tokių potvynių, turbūt būtų naivu. Ledų sangrūdos po keletą kilometrų negali būti kitaip įveikiamos - tik pačios gamtos“, - pridūrė premjeras.

Anot ministro pirmininko, šiuo metu daugiausia susirūpinimo kelia laukiamas potvynis pamaryje.

Dėl atlydžio išsiliejus kai kurioms upėms, iš apsemtų vietovių visoje Lietuvoje nuo savaitgalio iki šiol evakuota per 100 žmonių.