Žiūrėkite reportažą.
Už nutarimą, kuriuo siūlyta Vyriausybei per mėnesį parengti
ir Seimui pateikti nurodomai reformai reikalingų teisės aktų
pakeitimus, balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 28, susilaikė - 26.
Vietos savivaldos modelis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Balsuodami už reformą valdantieji nebuvo vieningi - nors dauguma
buvo „už“, siūlomo modelio nepalaikė liberalcentristai ir 9
konservatoriai bei vienas Tautos prisikėlimo partijos frakcijos
atstovas.
Diskusijos tarp valdančiųjų dėl savivaldos rinkimų reformos
užvirė ir plenarinių posėdžių salėje.
Liberalcentristas Žilvinas Šilgalis tvirtino, kad Seimui
stabdant tiesioginių merų rinkimų įgyvendinimą, Liberalų ir
centro sąjunga turėtų svarstyti, „ar mes galime likti tokioje
veidmainiškoje koalicijoje, kuri vieną daro, kita sako, trečia
rašo“.
Konservatorius Rimantas Jonas Dagys į tai atsakė, jog Lietuvos
gyventojams tiesioginių mero rinkimų įgyvendinimas nėra tiek
aktualus, kiek tai esą bando įteigti liberalcentristai.
„Jei paklaustumėm žmonių, kas jiems svarbiau, ar pensijos,
pašalpos, nedarbas, ar tiesioginiai mero rinkimai, tikrai nebūtų
tokių, kurie atsakytų, kad tiesioginiai mero rinkimai čia svarbu.
Nesureikšminkim to klausimo, demokratinėje visuomenėje gali būti
visokių pasirinkimų, kokie rinkimai, ir tiesioginiai, ir
netiesioginiai, yra įvairiai“, - sakė R.J.Dagys ir konstatavo, kad
„pilietinės visuomenės pas mus dar nėra“.
Liberalcentristas Vytautas Bogušis siūlė kuo skubiau šaukti
antrą balsavimą dėl tiesioginius merų rinkimus įteisinančios
Konstitucijos pataisos - pirmąkart balsuojant dėl priėmimo jai buvo
pritarta dar praėjusios kadencijos Seime.
„Liberalų ir centro sąjunga, būdama už demokratinių procesų
vykdymą ir įgyvendinimą, pasisako, kad kitą savaitę būtų
balsavimas dėl Konstitucijos pakeitimo dėl tiesioginių merų
rinkimų“, - sakė V.Bogušis.
Socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, esą valdančiųjų
pateiktas nutarimas su tiesioginių merų rinkimų koncepcija yra „ne
kas kita, kaip rinkėjų vedžiojimo už nosies projektas, kaip
vaizdavimas itin aktyvios veiklos, ko išties iš viso nenorima
daryti“.
„Jei praeitoje kadencijoje šimtas Seimo narių pasisakė pirmu
balsavimu už Konstitucijos pataisų projektą, reikia tęsti šios
Konstitucijos pataisos antrąjį balsavimą“, - J.Sabatauskas irgi
siūlė grįžti prie praėjusios kadencijos Seimo pradėto kelio link
tiesioginių merų rinkimų.
Pagal komiteto siūlomą modelį, kuriam antradienį nepritarta
Seime, meras būtų renkamas tiesiogiai ir būtų vykdomoji
institucija, atskaitinga taryboms ir gyventojams. Meras nebūtų
savivaldybės tarybos narys.
Savivaldybių taryboms vadovautų pirmininkai. Mažose
savivaldybėse šį darbą, anot Seimo komiteto, jie net galėtų
atlikti visuomeniniais pagrindais.
Meras, kaip ir savivaldybės taryba, būtų renkamas 4 metams. Jo
kandidatūrą galėtų kelti partijos, į merus galėtų pretenduoti
ir tos savivaldybės gyventojas, iškėlęs savo kandidatūrą.
Pagal Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto
projektą, meras būtų savivaldybės biudžeto asignavimų
valdytojas, jis organizuotų savivaldybės biudžeto vykdymą ir
atsakymų už jos finansinę bei ūkinę veiklą.
Tik meras galėtų teikti savivaldybės tarybai sprendimų
projektus dėl biudžeto ir kitais esminiais savivaldybės veiklos
klausimais. Be to, siūloma tokiais klausimais merui suteikti veto
teisę, kurią galėtų atmesti tik du trečdaliai tarybos narių.
Taryba galėtų atstatydinti merą, bet tam taip pat reikėtų
dviejų trečdalių tarybos narių balsų.
Dar praėjusios kadencijos Seimas yra po pirmo balsavimo pritarė
Konstitucijos pataisoms, sudarančioms galimybę rinkėjams už merus
balsuoti tiesiogiai.
Savivaldos rinkimai vyks 2011 metų pradžioje.