Tai numatoma naujos redakcijos Švietimo įstatymo projekte.
Antradienį jį Seime pateikė švietimo ir mokslo ministras Gintaras
Steponavičius.
Už projektą po pateikimo balsavo 63 parlamentarai, prieš buvo
4, 38 susilaikė.
Viena pagrindinių projekto naujovių - nuo 2012 metų rugsėjo
1-osios Lietuvoje nebelieka vidurinių mokyklų.
Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo
mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė. Projekte siūloma
įteisinti dar du tipus: progimnaziją ir gimnaziją, o po dvejų
metų vidurines mokyklas panaikinti.
Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos
tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo
programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją
dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1
klasės iki 8 klasės.
„Iki šiol galiojusiuose kituose teisės aktuose buvo numatyta,
kad vidurinės mokyklos gyvuoja iki 2012 metų rugsėjo 1-osios, taip
ir šiame įstatyme tą nuostatą įdedame, - antradienį Seime sakė
G.Steponavičius. - Bet kartu mokyklų įvairovė yra užtikrinama
šalia iki tol gyvavusių pagrindinių mokyklų ir gimnazijų
įteisinant progimnaziją.“
Anot ministro, apie mokyklų tinklo pertvarką ir tipų įvairovę
diskutuojama jau daug metų. „Lūkestis dalies savivaldybių, kad
galbūt dar galima sustoti nuėjus tris ketvirtadalius kelio, tačiau
aš manau, kad valstybės mastu turi būti politikos tęstinumas.
Šita Vyriausybė laikosi nuostatos, kad palikti sistemą pusiau
luptą, pusiau skustą reiškia pažeisti lūkesčius tų įstaigų,
kurios persitvarkė. Vaikų skaičius yra mažėjantis, ir dėl to
priežastis tinklo pertvarka tikrai neišvengiama“, - kalbėjo
G.Steponavičius.
Naujoje Švietimo įstatymo redakcijoje įteisinamas pradinio
išsilavinimo pažymėjimas. Jis būtų išduodamas įgijus pradinį
išsilavinimą.
Projekte taip pat numatyta, kad toliau kaip 3 kilometrai nuo
mokyklos kaimuose ir miesteliuose gyvenantys mokiniai, besimokantys
pagal priešmokyklinio ar bendrojo lavinimo programas, privalo būti
vežiojami. Šie mokiniai būtų vežiojami ne tik į mokyklas,
esančias kaime, bet ir į esančias mieste ar savivaldybės centre.
Ministras pabrėžė, kad valstybės ir savivaldybių prioritetas,
tvarkant mokyklų tinklą, būtų tas, kad pradinukai kuo arčiau
lankytų mokyklą.
„Pradinių mokyklų ar ugdymo skyrių išlaikymas mums yra
prioritetas. Tačiau kuo aukštesnis lygis, prasideda pavežėjimas.
Paimkite Norvegiją, Švediją - 20-30 ar net daugiau kilometrų yra
pavežėjami mokiniai. Jeigu pavežėjimas sutvarkytas tinkamai, tai
daroma to paties vaiko labui, nes jis gali ugdytis geresnėmis
sąlygomis“, - sakė G.Steponavičius.
Jo teigimu, būtina užtikrinti vaikams galimybę mokytis
skirtingų tipų mokyklose, o „ne dideliuose fabrikuose po 1000 ar
1500 mokinių“.
Projektu taip pat siekiama paankstinti ikimokyklinio ugdymo
pradžią. Vietoj „ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo 1 metų“
siūloma įrašyti, kad „ikimokyklinis ugdymas teikiamas vaikui nuo
gimimo“.
„Yra šeimų, pageidaujančių palankių sąlygų, leisiančių
derinti šeimos ir darbo pareigas, mažinti moterų, auginančių
ikimokyklinio amžiaus vaikus, diskriminaciją darbo rinkoje,
studijuojant. Šiuo metu šeimos, turinčios vaiką iki vienerių
metų, neturi teisės naudotis ikimokyklinio ugdymo įstaigų
teikiamomis paslaugomis“, - teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Siekiant puoselėti lietuvių kalbą, nauja įstatymo redakcija
valstybė įsipareigotų finansuoti ar kitaip skatinti užsienyje
gyvenančių lietuvių veiklą švietimo srityje. Lietuvių kilmės
užsieniečiams ir išeiviams būtų sudaryta galimybė mokytis
lietuvių kalba Lietuvos mokyklose.
Toliau nauja Švietimo įstatymo redakcija bus svarstoma
parlamento komitetuose.