Šiaurės rytų Lietuvoje vanduo slūgsta, pajūryje didžiausias vandens lygio pakilimas žadamas artimiausiu metu (papildyta 12 val.)

„Nuo Smalininkų iki pat jūros yra ledas su properšomis. Minijos upėje yra ledų sangrūdų ir šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad Minijos, Giegės, Leitės ir Šyšos upių ledui pradėjus tirpti vanduo pradės tekėti į Nemuną. Tuo metu ir susidarys grėsmingiausia padėtis“, - sakė PAGD atstovė.

Pasak L.Valauskienės, didžiausia vandens lygio pakilimas prognozuojamas artimiausiu metu, o šiuo metu situacija yra stebima, kad gyventojams būtų kuo mažiau neigiamų padarinių.

„Klaipėdos miesto ir rajono, Šilutės, Kretingos rajonų gyventojams yra išsiuntinėti raginimai dėl pasirengimo potvyniui ir išankstinio evakavimosi. Evakuotis raginami tie, kurie žino, kad jiems gali kilti grėsmė“, - sakė L.Valauskienė.

Planų sprogdinti Lietuvos upėmis į Kuršių marias keliaujančių ir sangrūdas sudarančių ledų neatsisakoma - šįkart sangrūdas ketinama sprogdinti Nemuno žiotyse, ties upės įtekėjimu į Kuršių marias.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius generolas Remigijus Baniulis sako, kad sprogimai turėtų nugriaudėti vėliausiai ketvirtadienį.

„Šiandien atliekama žvalgyba, ir tikimės, kad bus atlikti parengiamieji darbai, ir vėliausiai rytoj turi būti sprogdinama“, - trečiadienį po susitikimo su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovais žurnalistams sakė R.Baniulis.

PAGD vado teigimu, vandens kilimą ir potvynį Nemuno žemupyje spartina pastarąją naktį buvusi šiltesnė oro temperatūra nei tikėtasi.

„Viskas labai dinamiškai kinta. Buvo prognozuojama, kad šiąnakt ir kitą naktį bus minusas, labai vylėmės, kad sustabdys vandens kilimą žemupyje. Tačiau ir patys matote, kad pliusinė temperatūra šiąnakt buvo, tai faktiškai viena para skubina įvykius“, - sakė R.Baniulis.

Pasak jo, šiuo metu ledų sangrūdos daugiausia slenka Panemunės link.

„Signalas nuo Panenumės yra Rambyno kalnas, kur Nemunas daro kilpą, kaip indikatorius, kada prasidės vandens išsiliejimas Nemune. Taip mes reaguojame, kad prasideda Nemune potvynis - turime parą, kad aktyvintume savo veiksmus toliau, pradedant Panemume, Pagėgiais, ties Rusne“, - kalbėjo jis.

Departamentas pranešė, kad trečiadienį PAGD Operacijų centro pajėgų valdymo grupė, dirbanti potvynio zonoje Šilutės ir Pagėgių savivaldybėse, susitiks su Pagėgių ekstremalių situacijų valdymo centru aptarti, kokių veiksmų potvynio zonoje reikia imtis pirmiausia ir kokia pagalba vietos gyventojams šiuo metu yra būtina. Po pietų pajėgų valdymo grupės pareigūnai šiuos klausimus aptars ir su Šilutės ekstremalių situacijų valdymo centru.

Ši pajėgų valdymo grupė sudaryta civilinės saugos sistemos - priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų, Krašto apsaugos, policijos, Valstybės sienos apsaugos, savivaldybių pajėgoms potvynių zonoje valdyti bei jų veiksmams koordinuoti. Gelbėjimo darbus koordinuojančio PAGD pareigūnams padėti jau atvyko kariai, potvynio zoną žvalgys du pasienio sraigtasparniai.

PAGD Operacijų centro pajėgų valdymo grupės pareigūnai taip pat atliks apsemtų teritorijų žvalgybą, dėl ledų sangrūdų sprogdinimo Nemune bei kitų veiksmų tarsis su Kaliningrado srities pareigūnais.

PAGD galimiems potvyniams Nemuno baseine yra parengęs veiksmų planą, koordinuoja civilinės saugos sistemos pajėgas potvynių zonose.

Pasak pranešimo, žmonės dažnai kviečia pagalbą, tačiau atvykus ugniagesiams-gelbėtojams atsisako evakuotis iš užsemtos teritorijos, o po kelių valandų vėl kviečiasi gelbėtojus, prašydami maisto bei buitinių reikmenų. Dėl šios priežasties gelbėtojai esą nespėja atvykti pas tuos gyventojus, kurių sveikatai ir gyvybei gresia pavojus.

PAGD įspėja, kad prieš prasidedant potvyniui nėščioms moterims, ligoniams, senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams patariama iš potvynio zonos išvykti į saugesnę vietovę.

Paliekant namus svarbu užsukti vandens ir dujų čiaupus, išjungti elektrą, pasiimti dokumentus, vertybes ir būtiniausius daiktus. Tiems, kurie nusprendė nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama palaikyti ryšį su kaimynais ir būti pasirengusiems vieni kitiems padėti.

Tuo pačiu raginama pasirūpinti maistu, geriamuoju vandeniu, reikiama apranga, įsigyti būtiniausių prekių, gerai izoliuoti visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas, daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, sukelti į viršutinius aukštus, pastoges, užsandarinti šulinius.

L.Valauskienė taip pat BNS sakė, kad Kauno apskrityje įvyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta neatšaukti ekstremalios padėties potvynio zonoje. Šiuo metu vertinama padaryta žala ir vykdomi atstatomieji darbai Naujasodžio, Radikių, Salių ir Smiltynų kaimuose.

Tauragės rajone, ties Pagramančio kaimu Akmenos upės, pasak PAGD atstovės, vanduo nuslūgo ir teka vagoje, tačiau išsiliejusi Jūros upė semia vietinės reikšmės kelius.

Panevėžio apskrities Pasvalio rajone taip pat yra susidariusi sudėtinga situacija, nes Mūšos upė apsėmė 45 sodybas, Biržų rajone yra apsemtos 7 sodybos. Nei iš vienos minėtų dviejų vietovių sodybų gyventojai nebuvo evakuoti.

Šalį užklupus pavasariniams potvyniams, skirstomųjų tinklų bendrovių specialistai informuoja gyventojus apie galimus pavojus bei prašo būti atsargiems ir laikytis pagrindinių saugos reikalavimų.  

„Kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų ir nuostolių potvynio metu kylant vandens lygiui, gyventojams patariame kuo skubiau sustabdyti elektros energijos tiekimą išjungiant savo namuose įvadinį (automatinį) jungiklį“, - sako Rytų skirstomųjų tinklų dispečerinio centro Operatyvinio planavimo grupės vadovas Ervinas Pareigis. Pasak jo, potvynio atveju elektros energijos tiekimą išoriniame tinkle saugiai sustabdyti gali tik skirstomųjų tinklų specialistai. 

„Pavojus gyvybei gali kilti, jei potvynio metu yra nuverčiamos elektros oro linijų atramos ir nutraukiami laidai. Todėl primename gyventojams, kad būtina laikytis saugaus elgesio reikalavimų. Tik saugus elgesys gali padėti išvengti nelaimingų atsitikimų“, – sako Mindaugas Papečkys akcinės bendrovės „VST“ Dispečerinio valdymo vadovas. 

Bendrovių dispečeriniai centrai aktyviai bendradarbiauja su priešgaisrinėmis tarnybomis, likviduojant potvynio padarinius ir siekiant sustabdyti elektros energijos tiekimą vandens apsemtose vietovėse.  

Saugaus elgesio rekomendacijos:

Pastebėjus nutrūkusį elektros energijos oro linijos laidą ar elektros energijos linijos atvado laidą, jokiu būdu negalima jo liesti ir priartėti arčiau jo kaip 8 metrai.

Negalima artintis ir liesti ant elektros energijos laidų užvirtusių medžių ar oro linijų atramų, kadangi jie taip pat gali būti pavojingi žmogaus gyvybei.

Pastebėjus apgadintus ar kibirkščiuojančius elektros energijos įrenginius, ant gatvės, automobilių ir kitur nukritusius, nutrauktus laidus, būtina nedelsiant kreiptis pagalbos į RST telefonu 1802, „VST“ pranešti artimiausiai avarinei tarnybai arba bendruoju pagalbos telefonu 112.

Siekiant padėti žmogui, nukentėjusiam nuo elektros srovės, būtina laikytis atsargumo ir iškviesti greitąją pagalbą telefonu 112. Ledų sangrūdos ir išsiliejusios upės šį pavasarį jau padarė daug žalos ir saugomų teritorijų įrangai, skirtai lankytojams.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, šalia upių esantys pažintiniai takai, informaciniai stendai, tilteliai potvynio metu atsidūrė po vandeniu arba tarp ledo lyčių.

Dėl tirpstančio sniego smarkiai pakilo Gaujos upės vandens lygis Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Vanduo užliejo Gaujos mokomąjį taką ir jame esančius statinius, lieptus, pavėsines, stendus ir kitą įrangą. Čia gyvenantys žmonės sako, kad tokio potvynio jie dar nėra matę.

Tauragės rajone esančiame Pagramančio regioniniame parke, Akmenos upėje susidarius ledų sangrūdai, apsemtos sodybos, tilteliai per upę, informacinės sistemos. Vanduo telkšo ir Pagramančio pagrindinėje gatvėje. Vietiniai gyventojai prisimena panašų potvynį, buvusį maždaug prieš keturiasdešimt metų.

Neries regioniniame parke irgi grėsmę kelia kylantis vanduo. Kaip pranešė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė, šiais metais Neries upė kaip niekad pakilusi ties Pugainių ir Šiurmonių kaimais. Upės gniaužtuose jau atsidūrė keletas turistinės infrastruktūros objektų - stendų, pavėsinių, suolelių.

Dubysos regioninio parko vyr. ekologas Vaidas Greičius informavo, kad viena gražiausių Žemaitijos upių Dubysa irgi išėjo iš įprastinių krantų. Žmonės, gyvenantys palei ją nuo seno, atsimena pavasarinius potvynius, kai ledo lytys laužydavo pakrantėje augusius medžius, išnešdavo malūnų užtvankas, apsemdavo tiltus. Dubysa teka giliu, apie 500 metrų platumo slėniu.

Apie pavasarinės vandens stichijos pridarytas bėdas praneša ir kitų nacionalinių bei regioninių parkų direkcijos. Kur įmanoma prieiti, VSTT ir saugomų teritorijų darbuotojai stengiasi gelbėti inventorių, kad nenuneštų upių vanduo.