Gėdingiausia, jos manymu, yra tai, kad kelios dešimtys Seimo
narių renka parašus siekdami „Baltic Pride“ vadinamajam paradui
įstatymiškai užkirsti kelią, pranešė Švedijos naujienų
agentūra „Tidningarnas Telegrambyra“.
„Labai gaila, kad šalis ES narė daro sau tokią gėdą“, - sakė
paradą atidarysianti ir jame dalyvausianti B.Ohlsson.
Pasak pranešimo, sutrukdyti paradui mėginama pasitelkus
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
įstatymą, kartais vadinamą vaikų apsaugos ar moralės įstatymu,
kuris buvo priimtas nepaisant stiprios tarptautinės kritikos.
Seimas šį įstatymą priėmė pernai liepą, atmetęs tuometinio
prezidento Valdo Adamkaus veto, tačiau vėliau prezidentės Dalios
Grybauskaitės iniciatyva jis buvo pataisytas išbraukiant iš jo
žodžius, turinčius tiesiogiai kalbančius apie homoseksualumą.
Kovo pradžioje Lietuvoje apsilankiusios B.Ohlsson nuomone, labai
keista, jog tuo pat metu, kai nacionalistinių pažiūrų asmenims
leidžiama rengti eitynes Vilniaus centre, seksualinių mažumų
paradas yra stumiamas į miesto pakraštį.
Susiklosčiusią padėtį ji yra aptarusi su Lietuvos teisingumo
ir užsienio reikalų ministrais bei yra pasiryžusi dar kartą
išreikšti savo nuomonę asmeniškai atidarydama eitynes gegužės 8
dieną.
„Dabar svarbu, kad paradas ir seminarai apskritai įvyktų. Šiuo
metu tvyro nepakantumo jam atmosfera ir kurstomos priešiškos
nuotaikos“, - sakė B.Ohlsson.
Ji pakartojo raginanti ragina kitus ministrus ir parlamento narius
vykti į Lietuvą.
„Norime, kad dalyvautų kuo daugiau žmonių“, - sakė ministrė
ir atmetė Lietuvos kritiką, esą Vilnių kritikuoja vien
Skandinavijos šalys.
„Taip tikrai nėra. Amerikiečių reakcija taip pat stipri ir
daugelyje pasaulio šalių išties apgailestaujama dėl tokios
įvykių eigos Lietuvoje“, - tvirtino švedė.
Grupė Seimo narių kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suteikto leidimo
gegužės pradžioje surengti seksualinių mažumų eitynes.
Kreipimosi iniciatorius Petras Gražulis tvirtino, kad jį pasirašė
mažiausiai 50 parlamentarų.
P.Gražulio teigimu, kreipimesi prašoma, kad Generalinė
prokuratūra turėtų „imtis veiksmų, kad būtų apgintas viešasis
interesas“.
Kreipimesi teigiama, esą homoseksualų eitynės pažeistų
Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio
įstatymą, prieštarautų Seimo nutarimu priimtai Šeimos politikos
koncepcijai bei katalikų interesams. Be to, pasak besikreipusiųjų,
akivaizdu, kad eitynės taps „patriotinio jaunimo, kitų aktyviai
nusiteikusių piliečių traukos centru“, ir gali prasidėti
riaušės.
Gėjų eitynėmis, besikreipiančiųjų įsitikinimu, būtų
įžeisti katalikų tikėjimą išpažįstančių asmenys, kurių neva
yra dauguma Lietuvoje.
Homoseksualų eitynes sostinėje norima rengti gegužės 8 dieną.
Renginio organizatoriai teigia eitynėmis norintys atkreipti
visuomenės dėmesį į gėjų, lesbiečių, transeksualų ir
biseksualų teisių pažeidimus Lietuvoje ir visame pasaulyje.