Rajono tarybos sprendimą teismui kovo 18-ąją apskundė
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje Jurgis Jurkevičius. Jo
teigimu, priimant sprendimą nebuvo įrodyta, jog egzistavo nuolatinis
lėšų stygius, dėl kurio nuspręsta reorganizuoti mokyklų tinklą.
„Teismas kovo 22 dienos nutartimi priėmė nagrinėti. (...) Iki
teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savivaldybės sprendimo
galiojimas yra sustabdytas“, - BNS trečiadienį sakė VAAT
pirmininkės padėjėja ryšiams su visuomene Sigita
Jacinevičienė-Baltaduonė.
Į VAAT J.Jurkevičius kreipėsi po to, kai Vilniaus rajono
valdžia neatsižvelgė į jo reikalavimą sprendimą pakeisti arba
panaikinti.
Sprendimą nestabdyti mokyklų tinko pertvarkos Vilniaus rajono
politikai patvirtino ir trečiadienio posėdyje.
Pasak J.Jurkevičiaus, būdama mokyklų steigėja savivaldybė
turi teisę jas pertvarkyti, reorganizuoti ar likviduoti, tačiau tik
vadovaudamasi Vyriausybės nustatytų kriterijų sąrašu ir
įrodžiusi, kad lėšų trūkumas yra sisteminis ir nuolatinis.
„Nei sprendime, nei sprendimo projekte nėra nurodomas lėšų
poreikis, kiek lėšų skiriama ir tai, ar Vilniaus rajono
savivaldybė negali skirti papildomų lėšų“, - BNS trečiadienį
teigė Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje.
Į Vilniaus rajono tarybą, ragindamas peržiūrėti sprendimą
dėl mokyklų tinklo reorganizacijos, trečiadienį kreipėsi ir Seimo
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK).
Mokyklų reorganizacija lenkų tautinės mažumos dominuojamame
Vilniaus rajone ŠMKK susidomėjo vietos bendruomenei pareiškus
protestus, esą tokia pertvarka regione žlugdomas ugdymas lietuvių
kalba.
Vilniaus rajono tarybos sprendimu savarankišką statusą praranda
ir prie kitų mokyklų prijungiama: Keturiasdešimt Totorių,
Pikeliškių, Ažulaukės, Platiniškių, Rastinėnų, Karvių,
Airėnų, Vėliučionių pagrindinės ir Grigaičių, Skaisterių,
Rukainių, Senasalio, Mažųjų Lygainių pradinės mokyklos, o
Veriškių pradinė mokykla padalijama, klases lenkų kalba
prijungiant prie vienos, lietuvių - kitos mokyklos.