2004 metais UNESCO ekspertai, atvykę į Vilnių ir susipažinę
su sostinės specialiuoju planu, pateikė rekomendacijas, ką reikia
daryti siekiant išsaugoti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą
objektą, bet rekomendacijos taip ir liko popieriuje, antradienį per
spaudos konferenciją teigė Seimo narė Aurelija Stancikienė.
„Neatlikus rekomendacijų, paprastai imamasi tam tikrų sankcijų
arba priemonių, dažnai net peržiūrint sąrašą, įtraukiant
objektus į paveldo objektų, esančių pavojuje, sąrašą“, - teigė
ji.
Parlamentarė citavo UNESCO ekspertų rekomendacijas ir
konstatavo, kad į jas neatsižvelgta.
Anot jos, Lietuvai siūlyta būtinai apibrėžti institucijų,
atsakingų už senamiesčio priežiūrą ir apsaugą, teisinį
statusą bei atsakomybę. „Iki šiol nepadaryta, - tvirtino
A.Stancikienė. - Rašyta, kad būtina nustatyti šios vietovės, tai
yra Vilniaus senamiesčio, apsauginę zoną - nepadaryta. Taip pat
primygtinai rekomenduota sudaryti tarybą, kurioje būtų Kultūros
ministerijos, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų atstovai -
nepadaryta.“
Seimo narės teigimu, neatsižvelgta ir į patarimą vengti
šiuolaikinių statybos metodų senamiestyje, nustatyti adekvačias
sankcijas, baudas už senamiesčio reglamento nesilaikymą.
Be to, pasak A.Stancikienės, į blogąją pusę pakeista ir
teisinė bazė, reglamentuojanti darbus senamiestyje.
„UNESCO ekspertai kaip problemą nurodė, kad įrašant Vilniaus
senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą egzistavo teisinė bazė ir
dokumentai, galintys užtikrinti senamiesčio apsaugą, bet po to, kai
teritorija tapo ne nacionaliniu, o pasauliniu lygiu saugoma
teritorija, teisinė bazė pasikeitė taip, kad senamiestį galima
saugoti formaliai, bet realiai fiziškai nebelabai“, - pareiškė
politikė.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė
Markevičienė per spaudos konferenciją pabrėžė, kad nuo 1998
metų iš esmės nevykdoma senamiesčio stebėsena.
„Kitaip kaip akibrokštu negaliu pavadinti, kad Vilniaus miesto
savivaldybė pripažįsta, jog nevykdė pagrindinės savo funkcijos -
stebėsenos“, - sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana
Varnaitė.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, patys atlikę
išorinę senamiesčio apžiūrą, parengė ir priėmė nutarimą
„Dėl pasaulio paveldo vietovės - Vilniaus istorinio centro
(senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“.
Šiame dokumente konstatuojama, kad „esant neveiksmingai
valstybinei paveldo apsaugos sistemai ir savininkų nenorui, neigiami
pokyčiai yra sisteminiai, didelio masto ir būtent dėl jų Vilniaus
istorinis centras neteko dalies autentiškumo ir vientisumo“.
Paveldosaugininkai nustatė, kad pakito Vilniaus senamiesčio ir
jo aplinkos istoriškai susiformavęs kraštovaizdis, būdingi
struktūros bruožai, panoramos, siluetai.
Šiuos pokyčius lėmė naujos, per pastarąjį dešimtmetį
pastatytos, šiuolaikinių formų, didelių tūrių pastatai iš
stiklo ir betono. Jie savo siluetais konkuruoja ar net nustelbia
Gedimino pilies bokštą. Tai - Konstitucijos prospekte įsikūrę
verslo centras „Europa“, Registrų centro pastatas, 22 aukštų
Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, 27 aukštų biurų-gyvenamasis
namas ir 16 aukštų „Swedbank“ administracinis pastatas, sako
paveldosaugininkai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo, kad prioritetu
nelaikomas reikšmingiausių ir vertingiausių saugomų kalvų ir
piliakalnių, pastatų ansamblių, kompleksų atskleidimas bei
išryškinimas.
Senamiesčio apsaugos zonoje ir kitose Vilniaus vietose,
neatsižvelgus į Vilniaus kalvų ypatybes, pastatyta daug
aukštybinių pastatų ir ilgų daugiaaukščių namų, kurie ypač
stelbia vertingiausius senosios sostinės senamiesčio siluetus,
panoramas bei istorines dominantes, rašoma dokumente.
Komisija tvirtina, kad keičiamas senamiesčio reljefas,
hidrografinis tinklas, nerestauruotas ir neatkurtas nė vienas
istorinis želdynas. Mažėja želdynų ir želdinių - skveruose bei
neužstatytose kvartalų erdvėse planuojamos požeminės automobilių
stovėjimo aikštelės bei garažai. Kai kurie želdynai iš dalies
jau užstatyti.
Anot ekspertų, didinant sostinės senamiesčio užstatymo
tankumą, intensyvumą, aukštinant namus ir stogus, keičiama
autentiška erdvių ir tūrių hierarchija. Nyksta tradicinis
ansamblių (bažnyčių su vienuolynais bei sodais, rūmų kompleksų)
dominavimas aplinkoje.
Pasak komisijos, senieji kiemeliai paverčiami XIX amžiaus
pabaigai būdingais „kiemais-šuliniais“, sodybinį užstatymą
keičia perimetrinis.
„Senos vertingos konstrukcijos, detalės pašalinamos užuot jas
išsaugojus. Ypač žalojamos ir naikinamos autentiškos bei
tradicinės durys ir langai, jie sistemingai keičiami į
šiuolaikines duris bei vitrinas. Beveik visur mediniai rėmai
keičiami plastikiniais arba prastomis medinėmis imitacijomis, -
rašoma komisijos nutarime. - Menkai saugomos medinės ir metalinės
architektūrinės detalės ir elementai, ypač smulkieji.“
Senamiestyje įrengiant parduotuves angos vitrinoms bei durims
būna iškertamos sienoje arba jos padidinamos, padaromi į gatvę
išsikišantys laipteliai bei apsauginės tvorelės.
„Dėl gausių, dažnai net grindinį siekiančių stiklinių
vitrinų ir durų, architektūrą stelbiančios margos reklamos
pasikeitė Vilniaus senamiesčio parterio pavidalas. Daug
autentiškumo prarado seniausios senamiesčio gatvės - Pilies,
Didžioji, Trakų, Stiklių, Gaono, Vokiečių ir kitos“, - teigia
paveldosaugininkai.
Pasak jų, kompleksiškai, kaip vientisi meno kūriniai, paprastai
saugomi ir tvarkomi tik bažnyčių istoriniai interjerai.
Autentiškumą mažina ir nauji infrastruktūros statiniai:
antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po
gatvėmis, aikštėmis, pastatais, kiemais, saugomų kalvų
šlaituose, Karaliaus Mindaugo tiltas, keltuvas į Gedimino kalną.
Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų sistemingai primena
Lietuvai apie konkrečių įsipareigojimų vykdymą Vilniaus
senamiesčio atžvilgiu.
Paveldosaugininkai atkreipė dėmesį, kad visi jų nustatyti
pažeidimai padaryti ne savavališkai, o esant daugelio valdininkų,
pareigūnų, specialistų pritarimui ir leidimui. Todėl, anot jų,
turi būti pareikalauta iš kiekvieno valdininko atsakyti už priimtą
sprendimą.
1994 metais Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio
paveldo sąrašą.