Galutinį žodį šiuo klausimu dar turės tarti Seimas.
Naujasis įstatymo projektas kiek patobulintas lyginant su
ankstesniu siūlymu, siekiant, kad atitiktų Lietuvos konstitucinę
doktriną. Anot premjero Andriaus Kubiliaus, pastarasis Ministrų
kabineto siūlomas įstatymo projektas patobulintas „kai kuriomis
korekcijomis“.
„Vyriausybė jau yra lygiai tokius pat sprendimus padariusi prieš
gerus tris mėnesius. Įstatymo projektą pateikė Seimui, Seime
Teisės departamentas pateikė šiek tiek pasiūlų, tai
paprasčiausiai kai kurios korekcijos padarytos, papildomai išplėsta
preambulė, kad būtų dar aiškiau, kuo skiriasi įstatymo koncepcija
nuo ankstesnio vardų ir pavardžių reglamentavimo“, - po
Vyriausybės posėdžio trečiadienį žurnalistams sakė premjeras.
Vis dėlto siekiant galutinai išsklaidyti tokias abejones, Seimui
siūloma prašyti Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo.
„Būtų logiška Seime priėmus tokį įstatymą (...) numatyti,
kad jis būtų pradėtas įgyvendinti nuo 2011 metų sausio pirmos
dienos, o per tą laiką kreiptis į KT prašant atsakyti, ar toks
įstatymas atitinka Konstituciją“, - teigė ministras pirmininkas.
Anot premjero, į KT turėtų būti kreipiamasi dėl to, kad
naujai siūlomas įstatymo projektas „remiasi šiek tiek kitokia
vardų ir pavardžių bei valstybinės kalbos santykio koncepcija“.
„Iki šiol KT laikėsi nuostatos, kad vardo ir pavardės rašymas
į kokį nors dokumentą, pavyzdžiui, pasą, yra reglamentuojamas
Kalbos įstatymu. Tuo tarpu ir kalbininkai (...) laiko, kad asmens
vardas ir pavardė, rašomas į asmens tapatybės dokumentą, turi
atspindėti asmens tapatybę - taip, kaip yra surašytas jo vardas
originalia kalba, ir tai neturi būti saistoma kokiais nors kalbos
įstatymais“, - aiškino ministras pirmininkas.
Leisti pavardžių rašybą ne vien lietuviškais rašmenimis
ilgą laiką prašo lenkų tautinė mažuma ir juos palaikantys
Lenkijos politikai.
A.Kubilius po posėdžio sakė, kad asmenvardžių rašybos
liberalizavimas niekaip nesusijęs su kokia nors galima šiuo metu
opozicijoje esančios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos parama trapiai
valdančiajai koalicijai.
„Ne, tokį įstatymą svarstome jau nuo praeitų metų rugsėjo
mėnesio. Čia nieko bendro su kokiomis nors politinėmis aktualijomis
nėra - tai yra penkiolika metų neišspręstas klausimas, manome, kad
jį reikia išspręsti pagaliau, lygiai kaip ir kompensacijas už
žydų bendruomenių turtą“, - sakė premjeras.
Siūlomu projektu būtų įtvirtinta išimtis, kad asmens prašymu
jo pavardė galėtų būti rašoma kitais lotyniško pagrindo
rašmenimis, jeigu pavardė šiais rašmenimis įrašyta dokumento
šaltinyje.
Vyriausybė teigia, kad po tokio įstatymo priėmimo „nesitikima
didesnio asmenų prašymų skaičiaus keisti vardus ir pavardes“.
Konstitucinis Teismas 1999 metais paskelbė, kad vardas ir
pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba, o pernai
nurodė, kad nelietuviškais rašmenimis vardas ir pavardė gali būti
rašomi paso kitų įrašų skyriuje, tačiau toks įrašas
„neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę
valstybine kalba“.
Vis dėlto premjeras ir teisingumo ministras sako tikį, kad
įstatymas Konstitucijai neprieštarautų, nes esą dabar yra
pasikeitusi vardo ir pavardės koncepcija - jie dabar nelaikomi
„kalbos dalyku“, o asmens nuosavybe. Įstatymo projekte taip pat
akcentuojama, kad asmenvardžiai „neturi leksinės reikšmės“.
Tačiau su tokia nuomone nesutinka dalis valdančiųjų konservatorių
frakcijos, kurie priešinasi asmenvardžių rašymo liberalizavimui.
Vyriausybė taip pat pabrėžia, jog asmenvardžių rašybos
liberalizavimas būtų naudingas santuokas su užsieniečiais
sudariusiems lietuviams.