Įkalinti upių vandenys meldė sprogmenų trenksmo

Apsemti keliai, milžiniškais vandenų plotais apsuptos sodybos, skęstančios ištisos gyvenvietės – tokius netikėtus pokštus bala pravardžiuotas Lėvuo krečia šį pavasarį visame Panevėžio rajone. Nuo jos neatsilieka ir kitos apskrities upės. Baisu Pasvalio ir Biržų rajonuose.

Užvakar net trijose palei Lėvenį išsidėsčiusiose Panevėžio rajono seniūnijose – Karsakiškio, Panevėžio ir Paįstrio – paskelbta ekstremali padėtis.

Vakar buvo priimtas sprendimas ilgiau nebedelsti, sprogmenimis Sanžilėje ardyti didžiausias ledų sangrūdas. Iš pat ryto į Panevėžio rajoną skubėjo išminuotojai iš Kauno.

Milžiniški ledų kamščiai, neleidžiantys upės vandenims plūsti sava vaga, buvo susidarę už Bernatonių, kur Lėvuo jungiasi su dirbtine Sanžilės upe.

Paįstrio seniūnijoje jau antradienį Lėvuo buvo apsėmęs Pakuodžiupių, Gasparėlių, Šiaudinių kaimus, daugiau nei 30 vienkiemių, upės vanduo siūbtelėjo į sodų bendrijose gyvenančių žmonių būstus.

Tik dalis žmonių leidosi evakuojami, kiti nė už ką nenorėjo palikti savo turto, baiminosi, kad grįžę po potvynio namus ras nusiaubtus plėšikautojų.

Naujosios Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šliažas nuo ryto iki vėlaus vakaro važinėjo po kaimus, stebėjo padėtį, bet realiai žmonėms padėti niekuo negalėjo. Net gimdyvė nesidavė įkalbama palikti semiamą sodybą. Paaiškino, kad vaikus į mokyklą ekskavatoriaus kauše vyras vežė, tad ir ją, jei kas, tokiu pat būdu į ligoninę nugabens.

Grėsmingai tebekylantis Lėvens vanduo ne tik užlieja gyvenamąsias patalpas ir tvartus su gyvuliais. Stipri srovė jau išgraužė žvyrkelius, kurie po potvynio taps transportui neįveikiamomis kliūtimis.

„Padėtis katastrofiška. Su apsemtomis sodybomis neturime jokio ryšio, tik prie kelių namų galėjau su džipu privažiuoti, kitos visiškai atskirtos nuo pasaulio. Sodų bendrijose skęstančių namų jau nebe šimtai, bet tūkstančiai“, – nepavydėtinoje padėtyje atsidūrusių žmonių gailėjo V.Šliažas.

Ramus, nesraunus, dėl seklių vietų paupio gyventojų dar ir grioviu paniekinamai vadintas Lėvuo savaitės pradžioje plūstelėjo neįtikėtina vandenų gausa.

Pirmadienį gelbėtojų komandos išsijuosusios darbavosi gelbėdamos Nevėžio pakrančių gyventojus ir jų turtą, o jau antradienį ekipažai vos spėjo suktis žmones vaduodami iš netikėtai sukilusio Lėvens gniaužtų.

Panevėžio rajone siautusi iš Nevėžio upės išsiliejusi vandenų stichija po truputį rimsta. Savaitės pradžioje šoktelėjęs iki rekordinio 503 centimetrų lygio Nevėžio vanduo nors ir labai iš lėto, bet slūgsta.

Apie Lėvens atoslūgį hidrologai dar nė nekalba. Anot specialistų, Lėvuo tik pradėjo įsismarkauti, jis dar nepasiekė 2002 metų vasario 3 dienos rekordo, kai buvo pakilęs iki 292 centimetrų.

Pirmadienį vanduo ėmė semti Piniavoje esančius sodus bei Tičkūnų kaimą, vakarop jau skendo ir Šeškų kaimas, vanduo jį visiškai izoliavo, atkirto kelius.

Vos išvažiavę iš Piniavos link Paįstrio, susidūrėme su plūstančio vandens užtvaromis.

Už Piniavos tilto šakojasi keliai į Šeškus ir į Paliūniškį. Ties abiem stovi eismą draudžiantys ženklai, o tuoj už jų driekiasi apsemti plotai. Vieni automobiliai privažiavę tyvuliuojančius plotus apsisuka, kiti rizikuoja ir nyra į vandenį.

„Kelis kartus vos pats neguliau po automobiliais, kad nevažiuotų, bet žmonės visai ženklų nepaiso, sako, kad būtinai turi prižiūrėti paliktą turtą. Pavažiuoja 20 metrų ir užgęsta. O tada kviečia gaisrininkus, kad ištraukų“, – piktinosi V.Šliažas.

Vakarop, sustiprėjus potvynio srovei, užtvindytais keliais mėginusius važiuoti automobilius vanduo net apvertė.

Kitoje kelio „Via Baltica“ pusėje, Šeškų link, paupyje, kur buvo futbolo aikštė, kyšo tik žalių vartų viršus. Tebekylantis vanduo plūsta į gerokai toliau nuo kranto stovinčią sodybą.

Apsimaunu ilgus guminius batus ir bandau bristi į kiemą. Kas žingsnis vis gilėja, pasiekti sodybą jokių šansų. Į vandenį iš kitos pusės įbrenda hidrokombinezonu apsirengęs sodybos šeimininkas Edvinas Kondrotas.

Vyriškis neturi laiko ilgai kalbėti. Visa šeima pluša gelbėdama turtą – neša daiktus į antrą namo aukštą.

Panašus potvynis šioje vietoje buvo 1987 metais. E.Kondrotas rodo namą, kurio šeimininkas yra šių vietų senbuvis, galėtų papasakoti apie ankstesnius Lėvens pokštus. Tik nurodytos sodybos pasiekti neįmanoma. Ji iš visų pusių apsupta vandens, taip pat ir modernūs grūdų saugyklos pastatai.

Paįstrio seniūnijoje, Varakiškių kaimo sodyboje, ant upės kranto, gyvenanti Audronė Šešelgienė pirmadienį žiūrėdama į lipantį iš krantų Lėvenį nė neįtarė, kad po dienos ledonešis pridarys rimtų nuostolių.

Antradienio rytą moteris pasijuto lyg vandenyne. Sraunūs sūkuriai plakėsi į pirties langus, vieną po kitos plovė prie sienos sukrautas malkas ir nešė pasroviui.

Prie semiamos klėties sienos A.Šešelgienė pritvirtino siuvėjos centimetrinę juostelę taip pasigamindama vandens kilimo lygio matavimo prietaisą. Per pusdienį vanduo šoktelėjo 27 centimetrais.

Žiemą priruošta ir paupyje palikta didžiulė krūva malkų tirpo akyse, storas trinkas srovė nešė tolyn lyg šapelius. Tokį potvynį A.Šešelgienė yra regėjusi tik vaikystėje 1946 metais, kai gyveno Kauno rajone, palei Nemuną.

„Tada man buvo 5 metai, bet taip įstrigo, kad ir dabar atsimenu. Rytą atidarom trobos duris, o vanduo iki pat slenksčio. Tėvas susodino mus į valtį, o džiaugsmo kiek! Juk valtimi per gatves plaukiame!“ – pasakojo pensininkė, dabar jau taip vaikiškai nebegalinti džiaugtis nelaime.

A.Šešelgienė parodė prieš 10 metų darytą nuotrauką, kai Lėvuo irgi buvo užliejęs sodybą. Tą kartą vyrai, nepaisydami kylančio vandens, nutarė pasikurti pirtį. Į ją nubrido aukščiau iškilusiais sniego kauburiais.

Kol mėgavosi karštu garu ir kvapių vantų procedūromis, vanduo šoktelėjo tiek, kad ėmė veržtis per nubėgimo latakus į vidų. Apsižvalgę, kas darosi, pirtininkai puolė mautis kelnes.

Kelias iš pirties jiems buvo lyg „kalvarijos“, sniego kauburių nė kvapo, tik tamsus sūkuriuojantis ir purslotas vandens plotas, per kurį kovo mėnesį nuogas neperbrisi.

Vienas mauduolis apsirengė žvejų kombinezoną ir savo draugus iš pirties išnešė po vieną ant pečių. Bridimas šniokščiančiu vandeniu, kai po kojomis ledo pluta, prilygo ekstremaliam sportui.

Kelias Grigaliūnų gausios vaikų šeimynos link irgi atkirstas vandens taip, kad automobiliu nepravažiuosi. Apsisukę riedame iki sankryžos, pervažiuojame plačiu kriokliu virstantį žvyrkelį ir stabtelime ant tilto, kur Lėvuo susiduria su Sanžile.

Nuo tilto į abi puses driekiasi stori ir ilgi ledo luitai, per jų vidurį vingiuoja siauručiai pratirpę latakėliai. Iš visų pusių prisigrūdę didelių ledo lyčių. Plūstantis vanduo neranda kelio, tad veržiasi į pievas.

Upės link sukantys keliukai paplūdę vandeniu. Pervažiavę porą vandeningų vietų, toliau riedėti nebedrįstame, ant apsemto žvyrkelio sunešti net ledo gabalai.

Sodybų palei Sanžilę padėtis kiek geresnė, ten nuo upės sukasti nedideli apsauginiai pylimai. Tačiau kanalas ties Berčiūnais tarsi sprogusi votis – šniokščianti, garmanti ir skandinanti, kas pasiekiama.

Tuoj už tilto susigrūdusios ledo lytys įdūkusiam vandeniui lyg siena. Atsimušusios į jas purslotos srovės suka į šoną ir pilasi ant Berčiūnų bažnyčios sienų. Kol kas Dievo namų paradinės durys neapsemtos.

Gerokai atokiau nuo upės stovėjusių šiukšliadėžių tik ryškiaspalviai dangčiai matyti, užsikabinęs šalia plūduriuoja pilnas šiukšlių plastikinis maišas. Per šaligatvį almančiame vandenyje matyti tikriausiai vandens nuplėšti automobilio numeriai.

Berčiūnietis Antanas Gasilionis rodo visai šalia vandens atsidūrusį savo namą. Rūsys jau pilnas – per naktį vanduo pakilo pusmetriu. Vyras labiau nei semiamo nuosavo būsto gaili skęstančios bažnyčios. Sako, joje, naujai pastatytoje, išvedžiojęs elektrą.

Savaitės pradžioje ledų sangrūdos iš Nevėžio upės Miežiškių seniūnijoje, ties Steponiškių kaimu, išvertė 7 elektros stulpus, laidai atsidūrė po vandeniu.

Paįstrio seniūnijos Šeškų kaime ugniagesiai-gelbėtojai guminėmis valtimis plukdė elektrikus prie apsemtos transformatorinės, kad išjungtų elektros srovę. Jiems teko gelbėti ir bičių avilius.

Dėl patvinusio Pyvesos upelio ugniagesiams teko iš gimtųjų namų išplukdyti Pasvalio rajono Moliūnų kaimo gyventojus. Visi trys į vandens spąstus patekę moliūniečiai – neįgalūs.

Dar užvakarykštį ankstų rytą 43 metų Algis Adomonis ėmė skambinti pavojaus varpais.

„Į kambarius plūstelėjo vanduo, jis kyla ir grasina apsemti mūsų lovas“, – pranešė vyras Pumpėnų seniūnijos darbuotojams.

Gelbėtojai, paskui juos ir seniūnijos darbuotojai skubiai nuvyko į nelaimės vietą.

Prie pat tiltelio per Pyvesos upelį stovinčiame name vandens buvo prisikaupę kone iki kelių. Visi trys judėjimo negalią turintys moliūniečiai nekantriai laukė atvykstančios pagalbos. Vanduo buvo įkalinęs ir A.Adomonio gyvenimo draugę 31 metų Kristiną Volkaitę bei 80 metų motiną Bronę Adomonienę.

Invalidų vežimėliuose sėdinčius nelaimėlius gaisrininkai iš apsemtos sodybos paeiliui išplukdė valtele, išvadavo ir šunį. Senutę su sūnumi savo namuose priglaudė netoliese gyvenanti kaimynė Vladislava Trebienė. K.Volkaitę socialinės darbuotojos nuvežė pas jos motiną į Kalno kaimą.

„Naktį kambaryje išgirdau šniokščiant vandenį. Jis vis kilo, pradėjo plaukioti daiktai, o aš, negalėdama pasikelti iš lovos, baisiai išsigandau. Mane nuolat ramino Algis, jis nenorėjo trukdyti socialinės darbuotojos, tad tik paryčiais ryžosi jai skambinti“, – pasakojo K.Volkaitė.

Nuo jaunystės Moliūnuose gyvenanti B.Adomonienė neprisimena tokio didelio pavasarinio potvynio. Pasak senutės, ankstesniais metais polaidžio vanduo apsemdavo tik kiemą.

Garbaus amžiaus moteris apgailestavo, jog neteko kone viso savo užgyvento turto. Vanduo apsėmė spintose sukrautus drabužius bei vertingiausius daiktus: šaldytuvą, televizorių, dujinę viryklę.

Patvinęs Pyvesos upelis pridarė ir daugiau nuostolių. Viena Rinkūnų kaimo gyventojų šeima iš skęstančių namų evakavosi pati. Vanduo Rinkūnų kaime smarkiai apgadino asfaltą.

Žadeikiuose, paupyje, gyvenantys žmonės iš apsemtos sodybos išsikelti nepanoro. Sodiečiai iš tvarto pas kaimynus perginė tik gyvulius.

Pyvesoje ledonešis kol kas neprasidėjo, baiminamasi, kad jis pridarys dar daugiau nuostolių.

Pasvalio rajono mero pavaduotojas Povilas Balčiūnas, vadovaujantis ekstremalių situacijų komisijai, sakė, kad vandens iš namų išginti žmonės laikinai bus apgyvendinti socialiniuose būstuose, o neįgaliuosius priims senelių namai.

Biržų rajone kai kuriose vietose vanduo jau po truputį slūgsta, tačiau kai kur tebekyla.

Užvakar pavasarinio polaidžio jėgą pajuto Papilio seniūnijos Kvetkų kaimo gyventojai. Iš krantų išsiliejęs Nemunėlis iš vienos pusės pavojingai priartėjo prie pastatų.

Vakar Kvetkų bendruomenės pirmininkas Jonas Strunkis sakė, jog vanduo jau po truputį slūgsta. Tačiau kvetkiškiai išgyveno nerimo naktį.

Netoli upės grūdų sandėlį turinčiam vietiniam ūkininkui ne kartą teko tikrinti, ar vanduo nepasiekia jo pastatų. Gyventojai netgi patys bandė skirstyti ledų sangrūdas upėje.

Užvakar dalis Kvetkų – Pandėlio kelio atsidūrė po vandeniu. Vakar jau po truputį jis pradėjo atslūgti.

Šiek tiek vanduo atslūgo ir apie Neciūnų kaimą Parovėjos seniūnijoje. Čia neįmanoma privažiuoti nuo sekmadienio. Pas šio kaimo 85 metų gyventoją Olgą Braškienę nubrido kaimynas ir nunešė pieno.

„Maistu esu apsirūpinusi, o sveikata, dėkui Dievui, nesušlubavo“, – per daug nebėdojo neciūniškė.

Garbaus amžiaus senolė sakė, kad jų kaimas ne kartą yra atsidūręs vandens apsuptyje. Dar daugiau nei šiemet jie apsemti buvo prieš gerą dešimtmetį – vasarą prapliupusi gausi liūtis taip pat atkirto jų sodybas.

Širvėnos seniūnijoje Kilučių – Anglininkų kelią ties Šliželių kaimu užkerta išsiliejusi Apaščios upė.

Seniūnė Gražina Samulionienė labai jaudinosi dėl tilto – kad jo neišklibintų ledų sangrūdos. Gerai, kad į Šliželių kaimą galima patekti ir kitais keliais.

Ties Totorių kaimu vanduo jau bėga per pagrindinį kelią Biržai – Germaniškis.

Ypač didelį pavojų išgyvena Širvėnos ežero pakrantėje gyvenantys biržiečiai. Jų rūsiai ir kiemai yra apsemti. Vandens kiemuose yra ir žemesnėse Biržų vietose. Astrave esančios užtvankos sklendės jau atidarytos iki leistinos normos.

Kol kas rajone dar nėra nė vienos sodybos, kurios gyventojus reikėtų evakuoti.