Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno geležinkelių filialo infrastruktūros direktorius Olegas Slepakovas tvirtino, jog tokios pratybos, kai bendradarbiauja visų gelbėjimo darbus atliekančių žinybų atstovai, surengtos pirmą kartą.
Pratybų metu imituota geležinkelio katastrofa - tunelyje važiavusio traukinio „užsidegimas“, dėl kurio kilo gaisras ir būta keliolika nukentėjusiųjų. Tris nakties valandas trukusių pratybų metu iš peties pasidarbavo ir patys geležinkelio darbuotojai, ir ugniagesiai, greitosios medicinos pagalbos bei policijos atstovai. Pastarieji trumpam buvo sustabdę transporto eismą Tunelio gatvėje, greta geležinkelio.
„Per šias pratybas buvo svarbiausia, kad visos geležinkelio ir miesto tarnybos dirbtų kartu. Pratybų rezultatais likome patenkinti“, - ketvirtadienio rytą Eltai sakė „Kauno geležinkelių“ infrastruktūros direktorius O Slepakovas.
Anot jo, gelbėjimo darbus atlikti tunelyje yra nepaprastai sudėtinga. Per visą maždaug pusantro šimto metų trunkančią Kauno tunelio istoriją gaisrų jame būta tik baigiantis Antrajam pasauliniam karui, kai vokiečiai keliose vietose sprogdino tunelį. Tris dešimtmečius Kauno geležinkelyje dirbantis O. Slepakovas Eltai priminė žinąs, jog apie 1952-uosius Kauno tunelyje buvo susidūrę du garvežiai - liepsnų tuomet nesimatė, bet pavojų žmonėms kėlė garas.
Iš pačios didžiausios Lietuvoje geležinkelyje vykusios katastrofos (1975 metų balandį Žaslių geležinkelio stotyje, kai žuvo, nepatikslintais duomenimis, 20 žmonių,), O. Slepakovo teigimu, Kauno tunelyje surengtų pratybų dalyviams nebuvo progų mokytis. Nes katastrofos tunelyje specifika būtų kitokia, o gelbėjimo darbai tunelyje atliekami kur kas sudėtingesnėmis sąlygomis. Tą pripažino ir ugniagesių atstovai, kuriems tunelyje teko dirbti pirmą kartą.
Pratybų momentai nufilmuoti. Peržiūrėjus vaizdo medžiagą, bus galima vertinti atskirų tarnybų veiksmus, kaip jie buvo koordinuojami ir spręsti, ką derėtų tobulinti ar daryti kitaip, kad gelbėjimo darbai nelaimės atveju truktų kuo trumpiau ir būtų efektyvesni.