Užsienio reikalų ministerijai ketinant perimti šių klausimų
kuravimą ir įgyvendinti strategiją „Globali Lietuva“, Ekonominės
migracijos reikalų komisija skundžiasi, kad per krizę sumažėjo
skirtų europinių pinigų ir daugiausia liko tik su lėšomis,
kurias galėjo pasiūlyti valstybės biudžetas.
Komisijos ataskaitoje, kurią kitą trečiadienį svarstys Vyriausybė, negailima ir nedraugiškų žodžių dirbti į užsienį išvykusiems Lietuvos piliečiams.
„Pastebėta, kad respondentų teigimas, jog trūksta informacijos
ir kad to pasekmė yra negrįžimas į tėvynę, naudojamas kaip
pretekstas pateisinant savo negrįžimą. Pažymėta, kad paprastai
dauguma respondentų turi iš anksto susiformavę neigiamas nuostatas
dėl valstybės veiksmų skatinant reemigraciją“, - teigiama
komisijos ataskaitoje.
Joje atskleidžiama, kad apie tai, jog nevertėtų emigrantams
siųsti žinios apie tai, kad Lietuvos ekonominė situacija gerėja ir
joje trūksta darbo jėgos, komisija kalbėjo jau įsisiūbavus
ekonominei ir finansų krizei - pernai kovo pradžioje.
„Komisijos nariai iškėlė mintį, kad pasikeitus ekonominėms
aplinkybėms būtų tikslinga iš viso neakcentuoti ekonominio
aspekto, tačiau pabrėžta, kad reikia ir toliau siųsti „žinią“
išvykusiems tautiečiams, jog jie yra reikalingi Lietuvai ir kad
valstybė palaiko jų norą grįžti“, - rašoma ataskaitoje.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Vyriausybei patvirtino,
kad pastabų dėl Ekonominės migracijos reikalų komisijos ataskaitos
neturi.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Mykolas
Aleliūnas patikino, kad ši verslo organizacija liks Vyriausybės
partnere ekonominėje ir socialinėje plėtroje.
„Yra taip, kaip yra, popieriniame pavidale
efektyvumas nematuojamas konkrečiais rezultatais. Tuo tarpu bėgimas
iš Lietuvos akivaizdus. Gaila, kad drastiškai ir efektyviausiai
dirba „firmos“ ir „firmelės“, eksportuojančios į užsienio
valstybes jaunimą dirbti prostitutėmis, atiduodant į kriminalo
„globą“ arba „bomžavimui“, neradus galimybių įsidarbinti“, -
rašoma M.Aleliūno rašte.
Pramonininkų atstovo teigimu, ateityje svarbiausias būdas
užtikrinti realius veiksmus, skatinant ekonomikos ir verslo plėtrą,
yra susitvarkyti su pastarųjų penkerių metų valstybės valdymo
krizės pasekmėmis.
„Tai priklauso ne nuo Ekonominės migracijos reikalų komisijos
abstrakčios veiklos, o nuo nedelsiant būtinų ir realių
Vyriausybės ir Seimo veiksmų, tarp jų skatinančių smulkaus verslo
plėtrą“, - teigė M.Aleliūnas.
Ekonominės migracijos reikalų komisija buvo įkurta
2007-aisiais.