„Tai gėdingas poelgis, nukreiptas prieš Europos Parlamentą, kuris yra vienintelė ES institucija, išrinkta Europos žmonių. Tai labai blogas precedentas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visai neseniai įsigaliojo EP vaidmenį sustiprinanti Lisabonos sutartis“, - pabrėžė Laima Andrikienė. Tokia Lietuvos atstovės kritika sulaukė plojimų ir palaikymo šūksnių EP plenarinių posėdžių salėje.
L.Andrikienė išreiškė apgailestavimą ir dėl to, kad ES atstovai nepaskelbė oficialaus pareiškimo dėl devinto Kinijos valdžios ir Tibeto atstovų derybų raundo, kuris pasibaigė be jokių konkrečių rezultatų. L. Andrikienė kėlė klausimą, kokiu būdu ES Taryba galėtų prisidėti siekiant parengti abiem šalims priimtiną sprendimą Tibeto klausimu ir užtikrinti pagrindines žmogaus teises bei visavertę Tibeto autonomiją.
Europarlamentarė paskatino Europos Komisiją remti projektus, nukreiptus į Tibeto pabėgėlių, gyvenančių Indijoje, Nepale ar Butane ekonominės situacijos gerinimą, pilietinės visuomenės plėtrą, ypatingą dėmesį skiriant tokioms sritims kaip sveikata ir mityba, verslas ir švietimas, galimybių dirbti užtikrinimas, lyčių klausimai, aplinkos apsauga ir gyvenviečių atgaivinimas.
L.Andrikienė nurodė Centrinės Tibeto administracijos Dharamsaloje pabėgėlių gyvenvietėse parengtą „Tibeto atgaivinimo planą“, kuriame pateikti Tibeto bendruomenės tremtyje poreikiai, į kuriuos, anot politikės, turi atsižvelgti Europos Komisija ir paremti jų įgyvendinimą.
L.Andrikienė taip pat priminė, kad JAV prezidentas Barackas Obama neseniai susitiko su Dalai Lama Baltuosiuose Rūmuose, todėl europarlamentarė išreiškė viltį, kad ponia Ashton pakvies ir susitiks su Dalai Lama Briuselyje.
„Tai sudarytų galimybę pradėti koordinuoti nacionalines pozicijas dėl Tibeto ir nustatyti vieningą ir aiškią ES užsienio politiką šiuo klausimu. ES specialaus koordinatoriaus Tibetui paskyrimas, kuris yra minimas ES biudžete, galėtų būti veiksminga priemonė, kuri padėtų sukurti vieningą Europos poziciją ir strategiją dėl Tibeto“, - pažymėjo Lietuvos atstovė.