„Ženkliai (brangsta uždarymas - BNS), ir dabar ne veltui yra
bijomasi, kad gali pritrūkti tų lėšų, kurių anksčiau atrodė
lyg yra ir pakankamai. Europos Sąjunga mus finansuos, bet dabar iš
tiesų tokia rizika ir grėsmė, kad tikrai tų pinigų gali nepakakti
ir gali tekti naudoti ir mūsų valstybės biudžeto lėšas“, - LTV
ir Lietuvos radijo laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė
R.Budbergytė, kurios kandidatūrai į Europos Audito Rūmų narius
Europos Parlamentas pritarė ketvirtadienį.
Jos nuomone, negalima sakyti, kad nežinia kur dingo 1 mlrd.
litų, skirtų IAE uždarymo projektams.
„Aš nepasakyčiau taip, kad nėra aišku, kur dingo tie pinigai.
Tos priežastys buvo labai paprastos - nelaiku padaryta viskas, mes
pradėjom šitą procesą uždarymo visiškai nepasiruošę, neturėdami nei lėšų, nei galvodami, kokia bus galutinė kaina, tai natūralu, kad tas procesas toks nevaldomas ir išsiplėtojęs ir
ženkliai pabrango. Todėl dabar Energetikos ministerijai reikia kartu
su naująja atominės vadovybe dėti daug pastangų pakeisti tokią,
sakykime, blogą situaciją“, - kalbėjo valstybės kontrolierė.
Valstybės kontrolė 2009 metų pabaigoje atliko auditą ir
įvertino, kaip naudojamas Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko
administruojamas tarptautinis IAE eksploatavimo nutraukimo fondas,
kaupiamas iš ES šalių narių donorių įnašų.
„Mes pamatėme vėlgi labai, mano akimis žiūrint, tokių ydingų
dalykų, kad sunku juos ištaisyti, todėl dabar taip Energetikos
ministerijai yra sunku padaryti tą įdirbį, kadangi jau eilę metu
prieš tai buvusios valdžios, prieš tai dirbę Ūkio ministerijos
specialistai tikrai nepadarė visko, kad Lietuva kaip valstybė visame
tame procese turėtų pakankamai daug svertų, galėtų kontroliuoti
ir daryti įtaką tam procesui“, - kalbėjo R.Budgbergytė.
Jos manymu, nėra gerai. kad ES lėšos administruojamos ne
Lietuvos valdžios institucijų, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros
banko, kurio specialistai nepaklūsta Lietuvos teisei ir vadovaujasi
tik tam tikrais sutartiniais susitarimais.
Naujasis IAE vadovas Osvaldas Čiukšys kovo pradžioje
pareiškė, kad Ignalinos atominei elektrinei uždaryti išleistas
milijardas eurų, bet nieko nepadaryta. Jos nuogąstavo, kad kai į
Lietuvą atvažiuos ES auditoriai ir paklaus, kas nuveikta už
milijardą eurų, jis jiems galėsiąs parodyti tik išlietą betoną.
Vokietijos koncernas „Nukem Technologies“ jau trejus metus vilkina
elektrinės uždarymo projektus. Yra pradėta tik panaudoto
branduolinio kuro saugyklos statyba.
Iš viso atominės elektrinės uždarymo darbams ES iki 2013 metų
skyrė 1,3 mlrd. eurų. Tuo tarpu iš viso uždarymo darbams reikia
2,5 mlrd. eurų, todėl baiminamasi, kad po 2013 metų Briuselis gali
nebeskirti dar 1,2 mlrd. eurų.